Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
VIZITAS PAS JAUNĄ DAILININKĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Henrikas Nagys   

Vytautas   Remeika

Biografija:
Vytautas Remeika gimė 1930. IX. 2 Radviliškyje. Vidurinius mokslus ėjo Radviliškyje. 1947 įstojo Taikomosios Dailės insti-tutan Freiburg i. Br. Vokietijoje. Lanke iki 1950 (paišybą pas Kasiulį, Jonyną, Krivicką; keramiką pas Marčiulionienę ir Bakį). 1950 atvyko Montrealin,
Kanadon, ir 1952-57 tęsė studijas (tapybą ir paišybą) Ecole des Beaux-Arts. Dalyvavo lietuvių ir Montrealio miesto apžvalginėse parodose.

Ilgos, gilios žiemos pėdsakų jau nebesimatė švento Lauryno upės pakrantėse. Pro pradedančius lapoti medžius žėrėjo gegužio saulėje platūs ir sraunūs vandenys. Ant akmenų žaidė vaikai ir paukščiai, ir vienplaukiai meškeriotojai žiūrėjo į plūdes.

Toks kelias veda į Montrealio priemiestį Lachine, kur seni namai, apstoję kanalą ir uostą, aprūkusiais langais žiūri į praplaukiančius garlaivius, ant kranto išvilktas įvairiaspalves jachtas, dažomas naujam sezonui, į senus indėnus, primerktom bejausmėm akim stebinčius naują pasaulį. Lachine kadaise buvo kailininkų sustojimo vieta, pionierių užbėga, viena pirmųjų vietų, kur europiečių naujakuriai pradėjo savo sunkią kelionę į šiaurės nepaliestą gamtą.

Viename tų senųjų namų gyvena jaunas lietuvis dailininkas, iš kurio ateljė mudu abu stebėjome milžiniškus medžius, tikriausiai, šlamėjusius virš Jacques Cartier ir jo bendrakeleivių  galvų.

Dailininkų kūriniai sutinka žiūrovą parodose. Paveikslai nėra knygos, kurių didesni kiekiai gali pasiekti žmones. Paveikslai yra vienetai, dažnai privačių asmenų namuose, todėl dailininko kelias į viešumą yra komplikuotesnis ir reikalaująs ilgesnio laiko. Mes patys savų jaunųjų tapytojų, skulptorių ir grafikų vardų beveik nežinome, nebent netikėtai užtinkame svetimųjų spaudoje ir parodų recenzijose. Todėl mano kelionė pas Vytautą Remeiką, kanadietiško pavasario rytą, turėjo vieną tikslą — pristatyti jį saviesiems, pasakyti, kad tarp daugelio daugiau ar mažiau pažįstamų naujų tapytojų yra dar vienas jaunas žmogus, ateinąs į mūsų dailės gyvenimą.

Jo meniškasai kelias panašus į daugelio jo vienmečių — išaugintas savų dailininkų, jis turėjo rinktis asmenišką kelią tarp svetimo krašto ir tradicijos kūrėjų, jieškoti siužetų nebe jo žemės gamtovaizdžiuose ir veiduose, būti savotišku pionierium visiškai naujam pasaulyje. Naujam idėjiniam pasaulyje, naujam formalinių jieškojimų pasaulyje.

Montrealyje, dviejų kultūrų mieste, prancūziškasai elementas tebepalaiko, nors ir sporadišką, ryšį su nuolat gyvastingu Paryžiumi ir Prancūzija, o angliškasai tebėra stipriai įtakojamas Didžiosios Britanijos konservatyvaus žvilgio. Tarp šių dviejų didžiųjų kultūrų ir meniškųjų tradicijų yra dar keliasdešimt kitų etninių grupių papildančios ir pasipildančios tendencijos, suteikiančios — jeigu ir netikra to žodžio prasme gyvą — bent įdomų kultūrinį foną. Šitam fone ir laukinės šiaurės dar nevisai civilizuotoj paunksmėj bręsta šimtai įvairių tautų  menininkų.

Vytautas Remeika yra vienas jų. Kantriai ir rimtai jieškąs savo pasisakymo ir braižo, žiūrėdamas į visą eilę jo tapybinių kompozicijų, bandau atrasti ryšį tarp gaivališko šitos žemės pavasario, nudegusių indėnų veidų prie geltonos smuklės sienų, tolumoj praplaukiančių jūrlaivių ir senųjų klevų švento Lauryno pakraščiuose. Vytauto Remeikos tapyboje man pasirodė reikšmingas vienas bruožas — jo giedri paletė, spalvinga, subtili savo niuansuose ir individuali savo traktavime. Romaniškasai absoliutinės tapybos, akcentuojančios kolorito primatą, principas čia aiškus. Skoninga, užtikrinta, išjausta ir apgalvota jo paveikslų visuma. Forma ir spalva išbalansuotos. Kompozicija intuityviai atbaigta. Siužetai paimti iš mūsų jau matytos pavasario panoramos: laivai, žemsemė, vaikai senose gatvelėse, žmonės su uosto fonais, kasdieniškos buities iškarpos, drąsūs nature morte. Mokiniško netikrumo, kurio dar matosi keliuose prieš ketverius metus tapytuose darbuose, nebėra visiškai paskutiniuose kūriniuose. Ir dar kartą: tikras savo pašaukimo pajutimas, žinančio savo kelią — rimtis. Nejauti čia netiktai — jauniems į-prasto — blaškymosi tarp įvairių stilių ir manierų, bet taip pat ir jokio pataikavimo eiliniam skoniui ar pasinešimo į madingus eksperimentus. Pastaruoju metu Montrea-lio dailės gyvenime pasireiškusios pseudoabstraktizmo ir "automatizmo" atstovų įtakos nesimato jokiam Remeikos paveiksle. Ir tai reikia laikyti labai geru ženklu, nes kiekvienas stilius turi subręsti viduj, be jokios išorinės mėgdžiojimo pastangos. Patys vėliausieji Remeikos kūriniai jau kiek atsitolinę nuo konkrečios realybės, bet ankstyvo pavasario keistos šviesos fone įsikirte namų siluetai ir nuogų medžių šakos, yra išgyventa ir išjausta tikrovė, ne formalinė kabalistika. Sunkus žemsemės pavidalas tarp blyškaus dangaus ir tamsaus žalvario vandens, nešančio tiršto raudonumo buojas ir atspindinčio geležinės mašinos žiotis, perduoda beveik mistišką laukinių vandenų ir civilizuoto pasaulio rendez-vous. Liekni dviejų vargingų   berniukų   pavidalai   vidudienio saulės nušviestoj gatvelėj, be puikaus spalvinio sprendimo, perduoda ir dailininko nemeluotą rūpestį žmogiškąja dalia.

Mano kelione į Lachine patvirtino vieną paprastą, dažnai nepastebimą, tiesą: mūsų benamė lemtis nevien žudo, bet ir augina naujus kūrėjus. Ir kitą, nemažiau svarbią, tiesą: jauni menininkai, bręstą svetimoj žemėj, atranda savo kelią, tuo pačiu neatlaidžiu dėsningumu, kuris atskiria tikrąjį talentą nuo tariamojo. Ir dar daugiau: jaunųjų lietuvių dailininkų tematiniam pasirinkime ir jo įforminime (kaip kantriai, ramiai ir rimtai jie tai atlieka) matosi mūsų žemės žmogaus (pradedant Čiurlioniu ir baigiant Galdiku, Vizgirda, Valeška ir pačiais jaunaisiais, kaip mūsų minimas, Vytautas Remeika) struktūra ir santykis su vaizduojamaisiais objektais — tikra žemdirbio vaikų atsineštoji dovana, gimusi iš meilės ir gilaus prisirišimo — troškimas atspėti už į-vairiausių žmonių ir šalių veidų jų sielą.
Henrikas   Nagys


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai