Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1978 m. 2 vasaris
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Girnius — Antanui Maceinai 70 metų ................................................................................ 49
Juozas L. Navickas — Maceinos filosofijos samprata ir metodas ............................................... 58
Kęstutis Skrupskelis — Maceinos "Religijos filosofija" .............................................................. 65
Antanas Jasmantas — Kohelet (eilėraščiai) .................................................................................. 71
Kęstutis K. Girnius — Filosofijos interpretacija: A. Maceinos "Filosofijos kilmė ir prasmė" ... 73
Paulius Rabikauskas — Filosofija Lietuvoje XVI - XVIII amžiais (R.Plečkaičio studija) ........... 83

Šis Aidų numeris iliustruotas prof. Antano Maceinos gyvenimo ir lietuvių liaudies meno nuotraukomis. Viršelių 1 psl. — prof. Antano Maceinos portretas. Viršelių 4 psl. — Koplytstulpis (detalė).
Skaityti daugiau...
 
ANTANUI MACEINAI 70 METŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Girnius   

Šių metų sausio 27 prof. dr. Antanas Maceina sulaukė septyniasdešimt metų amžiaus. Savo gausiais raštais jis reikšmingai gyvino išeivijos kultūrinį gyvenimą ir pasiekė išskirtiną poveikį. Todėl ir paminime šią A. Maceinos amžiaus sukaktį, jam skirdami šį mūsų žurnalo numerį.

A. Maceinos filosofijai šiame numery skiriami straipsniai yra gana specialūs. Tad kaip įvadą į šiuos straipsnius pravartu pateikti pagrindinius biografinius bei bibliografinius duomenis, kad būtų sudarytas lyg panoraminis žvilgsnis į A. Maceinos asmenį ir veikalus.

A. Maceinos biografija yra paprasta, panaši į visų profesorių, ir vis dėlto ne visai tokia jau paprasta. Jau tai daro ją ne visai paprastą, kad Maceinos studijas dalijosi teologija ir filosofija. Baigęs Prienų gimnazijoj penkias klases, jis stojo į Vilkaviškio kunigų seminariją. Iš viso penkerius metus joj mokėsi (buvo pasitraukęs ir pradėjęs studijas universitete, po metų vėl jon grįžo, nes įsitikino savo pašaukimu, bet seminarijos vadovybės po metų buvo patartas grįžti "pasaulin"). Reikia pridurti, kad dar ir Vokietijoj, 1949 m. persikėlęs į Freiburgą, tenykščiame universitete tris semestrus klausė fundamentalinės ir dogmatinės teologijos paskaitų. Tad suprantama, kodėl tarp Maceinos veikalų žymi vieta tenka ir teologiniams raštams.
Skaityti daugiau...
 
MACEINOS FILOSOFIJOS SAMPRATA IR METODAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS L. NAVICKAS   

1. Kelios įžanginės mintys
Nors Renė Descartes'o Discours de la mė-thode (1637) žymi naujųjų amžių filosofijos pradžią, metodo klausimas filosofijoje niekados nebuvo tiktai moderniosios minties rūpestis. Pirmąsias pastangas metodiškai mąstyti galime atpažinti net prieš-sokratinėje filosofijoje. Viename fragmente mįslingasis Heraklitas šitaip prasitaria: "Aš tyrinėjau save". Vadinasi, filosofuoti — tai pasinerti savo sąmonėje ir ręsti, kurti idėjas; tai atkakliai galynėtis su žodžiais, kad jie atitiktų, išreikštų (ar nors atspindėtų) tikrovę. Žodžiu, filosofuoti reiškia nuosekliai ir metodiškai veržtis į tikrovės šviesą ir esmę.

Jokia filosofinė doktrina negimsta ir neišsivysto spontaniškai ir beatodairiškai. Kiekvienas rimtas tiesos atskleidimo darbas nėra tiktai paprastas (nors jis ir būtų labai logiškas) žodžių derinimas ar subjektyviu kaprizu motyvuota spekuliacija. Filosofuoti, kaip trumpai taria Paul Tillich savo Systematic Theology, reiškia mąstyti metodiškai ir sistematiškai. Spontaniškai ir nemetodiškai mąsto, kaip taikliai pastebi Kari Jaspers, tiktai vaikai ir protiškai sutrikę asmenys.
Skaityti daugiau...
 
MACEINOS RELIGIJOS FILOSOFIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KĘSTUTIS SKRUPSKELIS   
Didieji scholastinės filosofijos atstovai vienu ir tuo pačiu metu stengėsi įrodyti, kad Dievas yra, ir atskleisti, kas Jis yra. Šv. Anzelmo Kenterberiečio formulė, kad Dievas esąs tas, už kurį aukštesnio suvokti negalima, iš vienos pusės grindžia ontologinį Dievo buvimo įrodymą, tačiau iš kitos, tartum sukaupdama visą krikščioniškąją išmintį, atveria kelią pilnai teologinei sistemai. Pagal Anzelmą, ta formule galima išskirti visus Dievui priklausančius atributus iš tų, kurie Jį tik žemintų. Pavyzdžiui, Dievas negali būti medžiaginis, nes už medžiagą yra kažkas aukštesnio. Panašiu keliu ėjo ir šv. Tomas Akvinietis. Kiekvienas iš jo penkių Įrodymų baigiasi savita išvada. Pirma sužinoma, kad turi būti pirmasis judintojas, kūrėjas, būtis, paženklinta būtinumu, gerumu bei išmintimi, ir tiktai tada teigiama, kad taip suprasta būtis yra Dievas.

Kad šis scholastikų pasirinktas kelias buvo išmintingas, parodė David Hume, pašiepdamas vėlesniųjų laikų natūraliosios teologijos atstovus: jų Dievas tesąs suvis kaip žmogus, ir tokiu būdu — mirtingas, trumparegis mechanikas, kuris po daugelio atmatų krūvon išmestų pasaulių galų gale nulipdė dabartinį. Ir natūralioji teologija į šią pašaipą atsiliepti negalėjo. Sutelkusi visas savo jėgas, ji stengėsi parodyti, kad Dievas iš tikrųjų yra, tačiau klausiama, kas Jis per vienas, turėjo pasitenkinti Jo blankiu su žmogumi lyginimu. Kada Dievas nusakomas tik tuo, kad Jis kažin kaip panašus į žmogų, pasilieka kiekviena vaizduotė laisva Dievą matuoti savu matu.

Religijos filosofija (I dalis, 1976, 332 psl.) veikale Maceina vengia scholastikos pramintų takų, Dievo buvimo bei jo apibūdinimo problemą palikdamas kitiems, o savo svarstymus pradėdamas ten, kur jie baigia. Tuo pačiu jisai nepakliūva į natūraliosios teologijos aklavietę, Dievo supratimui skirdamas maždaug du trečdalius savo veikalo puslapių. Maceinos Dievas anaiptol nepuola ligi žmogiškom silpnybėm paženklinto mechaniko. Tačiau čia ir susiduriame su pačiu pagrindiniu klausimu, kurį turime atsakyti, Maceinos veikalą bevertindami. Atmetęs Dievo metafiziką ir pasirinkęs Dievo ontologijos kelią, ar Maceina iš viso gali apie Dievą kalbėti? Ar jam lieka žodžių, sakinių Dievui atskleisti? Kad Maceina netyli ir neprasiveržia mistinėmis giesmėmis, kaip kartais sakoma apie Tomą, ar tai nėra ženklas, kad jis pasilieka metafizikos plotmėje?
Skaityti daugiau...
 
K O H E L E T PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS JASMANTAS   
Aš, Kohelet, buvau Izraelio karalius Jeruzalėje ... Ir mačiau, kas dedasi žemėje . . . : Dievybė vaikšto užpustytom pėdom".
Ekleziastas 1, 12-14; 3, 15.


M o z ė

Tu nedegei eržkėtroželės krūmu
Ir neliepei basam Tavęsp artėti.
Dairiaus aplink. O niekur neregėti
Nė vinguriuojančio ruoželio dūmų.

Tu nesiuntei manęs pas faraoną,
Ir aš lazdos nepaverčiau į žaltį.
Ėjau tik kamarėlėn kruopų malti
Linamynės mergaičių vakaronei.

Krauju ožiuko staktų nežymėjom
Ir sriubą srėbėm strėnų nesujuosę.
Dainavome visi. Dainavo uosiai.
Dainavo vėjas gelstančiom alėjom.


Va i d u o kl i s

Pažvelki, Viešpatie! Šie kauburėliai —
Tai užpustytos Tavo pėdos.
Tik lukterki! Kai saulė bus nusėdus,
Ir ūbauti pradės liekne pelėdos,

Tu pamatysi, kaip klajūnei vėlei
Drobulę skolini, kurioj pats prisikėlei.

Tik žemė nedrebės, kai ji iš kapo
Išeis pavaikštinėt beržų alėja;
Tik moterys su kvepalais nebus atėję,
Tik neskubės, kaip Tu, jinai į Galilėją,
Nė nešiurens tarp rudeninių lapų —
Tokia tyli, tokia tyli ji tapo.
Skaityti daugiau...
 
FILOSOFIJOS INTERPRETACIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KĘSTUTIS K. GIRNIUS   

A. Maceinos "Filosofijos kilmė ir prasmė"

Prof. dr. Antano Maceinos naujoji knyga Filosofijos kilmė ir prasmė (Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, Roma 1977) yra autoriaus bene pats plačiausio filosofinio užmojo veikalas. Autorius ne vien tik siekia šiame veikale apibrėžti filosofiją, t. y. atsakyti klausimą, "kas yra filosofija?", bet, remdamasis šiuo apibrėžimu, jis suteikia Dievo buvimo įrodymą. Ir ne šiaip kokį Dievo buvimo įrodymą, bet visiems galiojantį ta prasme, kad įrodymas nepagrįstas kokiomis nors ne visiems priimtinomis metafizinėmis prielaidomis. Šios knygos svarba dar išryškėja, autoriui pasisakius, kad veikalas sistemingai pagrindžia jo Religijos filosofijos svarstymus. Tad galėtume šią knygą laikyti Maceinos filosofijos kertiniu akmeniu.

Bent filosofų tarpe įprasta knygas kritiškai sutikti, t. y. daugiau dėmesio skirti kylantiems klausimams, neaiškumams, parodyti vietas, kur nepakanka argumentų ar kur jie, recenzento nuomone, yra neįtikinami. O knygos teigiamybes gali matyti ir pats skaitytojas. Šio įpročio neatsisakysiu, bet iškart pabrėžiu, kad šis veikalas yra vienas iš pačių svarbiųjų lietuvių filosofijos istorijoje. Ar skaitytojas sutiks ar nesutiks su Maceinos pagrindinėmis išvadomis mažiau svarbu už faktą, kad Maceina savo mintis logiškai ir nuosekliai plėtoja gražia, tiesiog pasigėrėtinai gryna lietuvių kalba (kone visai net ir be tarptautinių terminų). Maceinos knygą turėtų skaityti visi besidomintieji abstrakčiomis problemomis vien tik dėl autoriaus pajėgumo ir sunkiausias problemas taip aiškiai išdėstyti.
Skaityti daugiau...
 
FILOSOFIJA LIETUVOJE XVI - XVIII AMŽIAIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PAULIUS RABIKAUSKAS   
R. PLEČKAIČIO STUDIJA

Filosofija Vilniuje ir tuo pačiu Lietuvoje pradėta dėstyti jau 1571 m., t.y. gerus aštuonerius metus prieš universiteto atidarymą, ir buvo dėstoma, galima sakyti, be pertraukos (tiktai 1655-1662 m., kai rusų-kazokų žiaurios invazijos metu neveikė universitetas, nebuvo ir filosofijos) visą Vilniaus universiteto egzistavimo laiką. Pradžioje buvo skaitomas tiktai kas treji metai pasikartojąs scholastinės filosofijos kursas, o 1635 ir 1639 m. įvedus kitus du panašius paraleliai dėstomus kursus ir apie tą pat laiką (pirmą sykį 1642 m.) pradėjus atskirai skaityti moralinę filosofiją arba etiką, buvo pasiekta anuomet universitetuose įprasta filosofijos studijų apimtis. 200 metų laikotarpiu filosofijos Vilniuje sėmėsi tūkstančiai studentų; ten tik jos dėstytojų Vilniaus universitete iki 1774 m. autorius R. Plečkaitis išvardija 205, o studentų skaičius buvo bent 20-30 kartų didesnis.

Lig šiol iš pačių lietuvių neatsirado nė vieno, kuris būtų ėmęsis moksliškai tyrinėti filosofijos senajame Lietuvos universitete istoriją. Šį tą randame lenkų kalba pasirodžiusiuose aprašymuose, ypačiai pačiame Vilniuje gyvenusių ir dirbusių autorių: J. Bielinskio ir VI. Tatarkevi-čiaus. Bet jiems rūpėjo pirmiausia sutelkti faktinę medžiagą, o ne gilintis į filosofijos raidą. Be to, tokioje J. Bielinskio Vilniaus universiteto istorijoje ("Univversytet Wilenski, 1579-1831", : tt, Krokuva 1899-1900) yra daug paviršutiniškumo ir grubių netikslumų. "Belinskis išvardija 31 akademijos filosofijos profesorių, nurodydamas dėstymo metus. Tačiau 10 tų asmenų Vilniaus akademijoje filosofijos nedėstė. Tik 4 asmenų filosofijos dėstymo metai nurodyti tiksliai. O juk Vilniaus akademijoje filosofijos paskaitas skaitė 200 asmenų". — pastebi Romanas Plečkaitis čia aptariamoje knygoje (p. 9). VI. Tatarkevičius savo prieš pusšimtį metų išleistoje studijoje "Mater-jaly do dziejovv nauczania filozofii na Litwie" Krokuva 1926) surinko daug vertingos medžiagos, liečiančios filosofijos dėstymo organizavimą Lietuvoje. Jo sutelktos žinios apie Lietuvoje rankraščiuose išlikusius filosofijos paskaitų užrašus yra svarbus išeities taškas išsamesniems tyrinėjimams. Jis bandė panagrinėti ir vieną kitą pačios filosofijos raidos bruožą, bet dar toli iki pilno vaizdo, iki vispusiškos dviejų šimtmečių laikotarpyje pasireiškusių tendencijų analizės.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai