Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1978 m. 10 gruodis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Romualdas Lukošiūnas — Sovietų moralinio teroro dokumentas Lietuvoje ............. 429
Vladas Šlaitas — Eilėraščiai ......................................................................................... 435
Jonas A. Stiklorius — Vydūnas .................................................................................... 436
Vytautas Volertas — Čia ir anapus .............................................................................. 441
Antanas Maceina — Filosofijos keliu .......................................................................... 446
Alina Skrupskelienė — "Paskutinė paslaptis" — Vakarų gėda ................................ 454

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Juozas Kojelis — Žvilgsnis į Australijos lietuvius ....................................................... 463
K. Barėnas — Skulptorius Antanas Braždys ............................................................. 465
A. Radžius — Naujas proveržis į erdvę ....................................................................... 466
Stasys Goštautas — P.E.N. Klubo suvažiavimas Barcelonoje ................................... 468
Mūsų Buityje ................................................................................................................. 470

KNYGOS
Dr. Jonas Grinius — Matriarchatiška poema (Paulius Jurkus: Juodvarniai) .......... 471
1978 metų turinys ......................................................................................................... 475

Šis Aidų numeris iliustruotas Antano Braždžio nerūdijančio plieno skulptūrų nuotraukomis (nuotraukos — J. Lewinskio). Viršelių 1 psl. — Marija (dramblio kaulo bareljefas iš VI šimtmečio). Viršelių 4 psl. — Antanas Braždys: Atspindžiai. Kitos nuotraukos: Vlado Šlaito, Vydūno, erdvių lėktuvo ir Isaako Bashevio Singerio.
Skaityti daugiau...
 
SOVIETŲ MORALINIO TERORO DOKUMENTAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė " ROMUALDAS LUKOŠIŪNAS   
Kaip po karo Lietuvoje vyko "literatūrinio fronto mobilizacija"

1. Aktuali seniena
Už tarybinę lietuvių literatūrą — tokiu pavadinimu 1947 m. Lietuvoje išleista 124 puslapių knygutė, "visuotinio Lietuvos TSR tarybinių rašytojų susirinkimo, įvykusio 1946 metais spalio mėn. 1-2 d.d., medžiaga". Šiame protokoliniame - dokumentiniame leidinyje pagrindinės to susirinkimo kalbos pateikiamos ištisai, o kiti pasisakymai atpasakojami. Knygutės redaktorius — J. Šimkus, atsakingasis redaktorius — R. Šarmaitis (nuo 1948 m. Partijos istorijos instituto prie Kompartijos centro komiteto direktorius).

Jau daugiau kaip trisdešimt metų prabėgo nuo šio Lietuvos sovietinių rašytojų visuotinio susirinkimo (vadinamo ir suvažiavimu). Beveik jokio ryšio anuomet su tėvyne neturėjome. Ir tuo metu pasirodžiusios knygos mums yra likusios nežinomos. Toks yra ir čia minimasis leidinys. O su juo susipažinti verta ir dabar. Seniena, be abejo, tačiau kaip dokumentas ji daug ką atskleidžia iš tų metų, apie kuriuos čia tiek maža žinome.
Skaityti daugiau...
 
Plėšrusis paukštis (27x12x24) ir kiti PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS BRAŽDYS   

Plėšrusis paukštis (27x12x24)
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VLADAS ŠLAITAS   
SKARELĖ

Nesu poetas,
nes jei laikyčiau save poetu,
tai tuo pačiu laikyčiau save šventuoju,
nes tik šventieji gyvena poezijos rožių draugystėje.
O tačiau labai gera gyventi rožių draugystėje
ir taip pat labai gera gyventi šventųjų draugystėje,
nes toj mažoj koplytėlėj,
kurioj kartą tik man vienam
tu buvai užsidėjusi meilės svajonių skarelę,
aš buvau laimingiausias žmogus visame pasaulyje.
O, mano sese vienuole!
Tiek ir tebuvo tarp mūsų mudviejų meilėje.
Nei daugiau,
nei mažiau.
Nes tik tiek tegalėjo būti mudviejų meilėje.
O tačiau tu buvai man gražiausia pasauly poezija,
nes mažoj koplytėlėj skaisti tavo meilės skarelė
man pro ašaras skaitė gražiausią meilės litaniją.

Dabar jau niekur nebeskubu.
Ir kur gi man,
penkiasdešimt devintuose metuose,
beskubėti?
Atrajoju seniai praėjusių vasarų meilės prisiminimus
ir laikau save laimingiausiu žmogum pasaulyje,
nes seniai jau išmokau nebeliūdėti
dėl dalykų, kurie praeina ir nebegrįžta.

Jei sakyčiau, kad aš džiaugiuosi,
jog dabar sėdžiu senstančio vyro krasėje,
aš sakyčiau netiesą,
nes nei senatvė,
nei mirtis
niekam niekam negali atnešti jokio džiaugsmo.
Tai tiktai mūsų meilė gali atnešti išganymą
vieną kartą kito pasaulio kitoj karalystėj.

Skaityti daugiau...
 
VYDŪNAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS A. STIKLORIUS   

I
Vydūnas — filosofas, rašytojas, moralistas, muzikas, pedagogas, iš viso įdomi asmenybė — gimė 1868, o mirė 1953 m., atseit, šiais metais suėjo 110 metų nuo jo gimimo ir 25 metai nuo jo mirties. Tai sudaro progą priminti šį žymų Mažosios Lietuvos sūnų.

Vydūno civilinė pavardė buvo Vilius Storosta, o vokiečiams — Wilhelm Storost. Gimė 1868 m. kovo 22 d. Jonaičiuose, netoli Šilutės, Klaipėdos krašte. Jo tėvas, Anskis Storosta, buvo evangelikų liuteronų kunigas, ir tas faktas turėjo didelės reikšmės Vydūno gyvenime. Jis augo namų atmosferoje, kur beveik kasdien buvo dainuojama, giedama ir meldžiamasi ir kur dažnai vyko diskusijos religijos ir filosofijos temomis. Pradžios mokslą jis gavo namie, 1883 - 85 m. lankė mokytojų rengiamąją mokyklą Pilkalnyje (Mažojoje Lietuvoje), o 1885 - 88 m. — mokytojų seminariją Ragainėje (M. Lietuvoje, ant Nemuno kranto, netoli Ram-byno).
Skaityti daugiau...
 
ČIA IR ANAPUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYTAUTAS VOLERTAS   
Ištrauka iš romano GREITKELIS

Abu vyrai nustebo aplinkos kuklumu. Mortono butas iš oro atrodė ankštas ir į paukščio lizdą panašus. Jis riogsojo ant garažo, iki medžių viršūnių iškeltas. Užkopus cementiniais laiptais, siauros aikštelės langą margino rudi, šlapi lapai. Čia juos prilipdė vėjas, atpūtęs nuo klevo, kuris, išlaukinio įėjimo lemputės apšviestas, pasenusiom šakom žiūravo tik poros metrų atstume. Iš visų pusių gaksojo plikos sienos, su guzais ir įlaužomis. Ant durų nei užrašo, nei skambučio neradę, pabeldė labai abejodami, ar teisingai pakliuvo.

Iš tikrųjų tarpdury pasirodė Mortonas, atsikvėpęs, jau naktiniuose įsivilkęs.
— Kaip kaip jūs dabar? — apstulbo šeimininkas. — Maniau, kad vaikas pinigus už laikraštį renka. Šiandien yra jo vakaras.
— Braunamės patikrinti, — lyg šaipėsi, lyg verkavo Silvijus, o Tonis jau žvelgė vidun, tarsi baidyklių ieškodamas.
— Kam brautis, jei durys atvertos? — Mortonas priėmė draugiškai. — Sutilpsime. Neužkris lietus, be to, kavos išvirsiu, jei nebandysite apiplėšti.
— Neplėšime. Ir šeimininkauti nereikės. Atėjome pasėdėti, po nelaimės paguosti ... — gailestingu balsu traukė dirbtuvės vedėjas. Matus, negalėdamas pakęsti Silvijaus kalboje besiveliančio minkštumo, užkirto jį, vis žvalgydamasis:

Skaityti daugiau...
 
FILOSOFIJOS KELIU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MACEINA   
Biografinė nuotrupa pokalbiui su jaunesniaisiais

d. Atgrasą pažinimo teorijai
Įžvalga, kad metodologija yra filosofijai svetimkūnis, paaiškina ir mano atgrasą pažinimo teorijai, kurios pasigenda dr. K. Skrupskelis, kalbėdamas apie analogiją: "Religijos filosofija pažinimo teorijos neišvysto. Tačiau analogijos sąvoką išryškinti kaip tik ir būtų pažinimo teorijos uždavinys" (A 69). Taip pat būties - būtybės kaip grindėjo -grindžiamojo santykį su jo turiniu, pasak dr. Skrupskelio, "nusakyti būtų galima tiktai pažinimo teorijos rėmuose" (A 70). Šis apgailestavimas — gal net ir priekaištas — yra visiškai suprantamas, nes nuo Kanto laikų, kalbant N. Hartmanno žodžiais, "yra įprasta žiūrėti į pažinimo teoriją kaip į filosofijos pagrindimą" (Grundzūge einer Meta-physik der Erkenntnis, Berlin 1965, p. 3). Tuo tarpu manuosiuose raštuose tokio pagrindimo kaip tik nėra; nėra todėl, kad aš pritariu N. Berdiaje-vui, kuris savo knygą apie žmogaus paskirtį pradeda sakiniu: "Aš nesirengiu sekti vokiečių tradicija ir apginti gnoseologiją; greičiau rengiuosi ją pasmerkti . . . Tasai, kuris savo jėgas eikvoja gnoseologijai, retai kada pasiekia ontologiją, kadangi nuklysta nuo kelio, vedančio į būtį" (De la Destination de l'Homme, Paris 1935, p. 9). Taigi: gnoseologija yra klystkelis. Užtat ir viltis, kad "pažinimo teorijos rėmuose" galėtų paaiškėti analogijos svarba kalba apie Dievą ar net pats Dievo-žmogaus santykio turinys, yra apgauli. Kodėl?

Vienoje vietoje E. Husserlis klausia: "Kaip gali įsitvirtinti pažinimo kritika?" (Die Idee der Phanomenologie, p. 29). Tai klausimas ne be pagrindo. Nes 'pažinimo kritikai' visų pirma rūpi, "kas yra pažinimas savo esmėje" (t.p.). Betgi jei, pasak Husserlio, pažinimo teorijos pradžioje viskuo abejojame, tai kaip galima tuomet iš viso pradėti klausti? Todėl turinti "būti kokia nors būtybė (ein Sein) kaip absoliučiai duota ir nebeabejoti-na" (p. 29-30). Ieškodamas tokios 'būtybės', Husserlis mėgina eiti Descarto keliu ir šiojo neabejo-jimą pačia abejone išplėsti visam mąstomajam vyksmui: "Taip yra su kiekvienu cogitatio . . . Pagavos (VVahrnehmen) atžvilgiu yra absoliučiai aišku ir tikra, kad aš tai ir tai pagaunu; spren-
-------------
Tęsinys iš š. m. Aidų Nr. 8 , 9
---------
dimo atžvilgiu, kad aš tai ir tai sprendžiu" (p. 30). Kiekvienas vidinis mūsų veiksmas yra akivaizdus pats sau ir todėl neabejotinas. Ir vis dėlto Husserlio pastanga anaiptol nėra tolygi Descarto pastangai. Descartas atsirėmė į neabejojimą pačia abejone ne jos esmei suvokti, bet akivaizdumo mastui rasti: akivaizdu yra tai, kuo nebegalima abejoti; o negalima abejoti, kad abejoju. Šis mastas tinka kiekvienam mąstomajam veiksmui: akivaizdu yra, kad stebiu, suvokiu, tariu, sprendžiu. Ligi tol galima Husserliu nesunkiai sekti.
Skaityti daugiau...
 
"PASKUTINĖ PASLAPTIS" — VAKARŲ GĖDA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALINA SKRUPSKELIENĖ   
Kaip Vakarų sąjungininkai prievarta atidavė Stalinui per du milijonus žmonių

Karui Europoje pasibaigus, 1945 vasarą ne vieną iš mūsų neramino gandai, kad gresia pavojus būti jėga grąžintiems. Prancūzai, belgai ir kiti vakariečiai, nieko nelaukdami, skubėjo iš Vokietijos į savo gimtuosius kraštus. Priešingai, Sovietų Sąjungos žmonės, ypač pavergtųjų kraštų, kaip ukrainiečiai, baiminosi vadinamosios repatriacijos. Kai kuriose stovyklose savo akimis matėme, kaip prievarta buvo grąžinami ukrainiečiai, nepaisant jų protesto. Bet kaip plačiai tai buvo vykdoma ir kokiomis priemonėmis, mažai žinome. Spauda teminėjo apie "repatrijavimą" kaip normalų dalyką. Bet visai buvo tylima, kaip buvo pasmerkiami šimtai tūkstančių mirčiai ir Sibiro konclageriams, naudojantis ir prievarta, ir klasta. Tai visa buvo paslaptis.

Tik po trisdešimt metų atidarius karo metų archyvus, išaiškėjo, kokia šiurpi ir gėdinga tikrovė buvo slepiama po neutralaus "repatrijavimo" žodžio priedanga. The Last Secret (Basic Books, In., Publishers, New York, 1974, 224 psl.) yra taikli antraštė knygos, kuri ėmėsi atskleisti, kaip Britai ir JAV prievarta atidavė Stalinui per du milijonus žmonių. Knygos autorius yra anglų žurnalistas Nicholas Bethell (g. 1938 m.).

Rinkdamas savo knygai medžiagą, jis naudojosi ne tik karo archyvų medžiaga. Jis turėjo pokalbius su tais politiniais vadais, kurie įtaigavo nusistatymą be atodairos grąžinti Sovietų piliečius Stalino "malonei". Susisiekė ir su tais pabėgėliais, kuriems pasisekė išsigelbėti. Apklau-sinėjo ir kareivius, kuriems buvo įsakyta tai vykdyti ir kurie dabar atvirai prisipažįsta, kad jiems buvo bjauru tas darbas atlikti. Tai knyga, kuri yra verta ir mūsų dėmesio. Autorius stengiasi bent iš dalies "karo atmosfera" pateisinti tai, kas anuomet paslapčiomis dėjosi, bet patys faktai, kuriuos jis pateikia, atskleidžia, kaip gėdingai elgtasi ir vakarinių sąjungininkų, besitaiks-tant sovietiniam bendrininkui kovoje prieš Hitlerį.
Skaityti daugiau...
 
ŽVILGSNIS Į AUSTRALIJOS LIETUVIUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Kojelis   

Iki II-ojo pasaulinio karo Austra-tralija lietuviams buvo tik geografinė sąvoka. Tik po karo, apsigyvenus ten keliems tūkstančiams tremtinių, Australijos lietuviai tapo reikšminga sudedamąja pasaulio lietuvių bendruomenės dalimi.

Kiek Australijoje šiuo metu gyvena lietuvių ir lietuviškos kilmės australų, sunku pasakyti. Lankantis šiais metais Australijoje, informuoti spaudos žmonės tvirtino, kad ten esama ne daugiau kaip 9000 lietuvių. Tas skaičius derintųsi su 1961 išleisto "Australijos lietuvių metraščio" daviniais, kur sakoma, kad lietuvių "oficialiais duomenimis šiuo metu priskaičiuojama arti dešimties tūkstančių". Taigi per maždaug dvi dekadas lietuvių skaičius Australijoje būtų išlikęs nepasikeitęs, tik jų sudėtis pakitusi. Ir gal tik pusė jų dalyvauja lietuvių bendruomenės gyvenime ar bent su juo susiliečia.
Skaityti daugiau...
 
SKULPTORIUS ANTANAS BRAŽDYS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. Barėnas   
Jo kūrinių parodos New Yorke proga

Netrukus New Yorke, turbūt Marl-borough galerijoje, bus surengta didžiulė kol kas Britanijos Londone gyvenančio skulptoriaus Antano Braždžio kūrinių paroda. Didžiulė, nes ligi šiol dar nė vienoje parodoje jis nebuvo išstatęs tiek daug darbų, kiek jų bus šitoje (jei rengėjai matys reikalą, galės panaudoti net ir daugiau kaip 80 vienetų, nors kol kas planuojama pasitenkinti gal 60-65). Kol kas plačiausiai žinomam ir po pirmųjų parodų vis teigiamai vertintam Britanijoje, New Yorko paroda A. Brazdžiui, be abejo, atvers kelią pasirodyti taip pat ir kituose pasauliniuose centruose, o jo darbais susidomėti tiek modernųjį meną renkančius žymiuosius muziejus, tiek ir privačius kolekcionierius. Šito galima tikėtis ir dėl to, kad New Yorko parodos ruošą į savo rankas yra paėmusi rimta ir piniginga organizacija, turinti tokiuose reikaluose patyrimo ir galinti iškelti menininko talentą.
Skaityti daugiau...
 
NAUJAS PROVERŽIS į ERDVĘ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Radžius   

Pasibaigus Apollo projektui, kuris nunešė žmogų j mėnulį, JAV aktyvumas erdvėje apsiribojo atskirais, nors svarbiais, užmojais. Leidžiami į erdvę moksliniai, komunikacijos, me-tereologiniai satelitai, neseniai erdvės laboratorija dominavo padangę, paleisti erdvėlaiviai Jupiterio - Saturno, Veneros - Merkurijaus kryptim, o daugiausia susidomėjimo susilaukė sėkmingi dviejų Vikingų nutupdymai užpernai Marse, ieškant ekstraterestrinės gyvybės. Tad judėjimas yra, bet ne toks intensyvus, kaip Mercury, Gemini ir Apollo laikais, nes pagrindinis NASA domesys nukreiptas į vadinamąjį "Space Shuttle" — erdvės lėktuvą.

Normaliai kiekvienas satelitas ir jį į orbitą išnešusi raketa tinka tik vienam panaudojimui. Iššovei į erdvę, ir raketos nebėra. Pirmosios stadijos raketa paprastai nukrinta į Atlantą, ir kas ją bežvejos. O jei ir sužvejotų, ji jau nebetinkama pakartotiniam naudojimui. Antrosios stadijos raketa paprastai patenka į orbitą. Vienos vienintelės didelės, galingos raketos panaudojimas gana brangus. Dėl to visa erdvės programa suryja daug bilijonų dolerių. Reikia ieškoti naujo, pigesnio būdo išsiveržti iš žemės atmosferos. O pigesnis būdas — tos pačios raketos pakartotinis naudojimas.
Skaityti daugiau...
 
P.E.N. KLUBO SUVAŽIAVIMAS BARCELONOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Stasys Goštautas   
Spalio 12-13 per šimtą P.E.N. Klubo delegatų iš įvairių pasaulio kraštų suvažiavo į Joan Miro Fundacijos rūmus Barcelonoje susipažinti su "mažai žinomomis literatūromis". Tarp daugelio kitų suvažiavime dalyvavo vengrų, korėjiečių, lenkų, japonų, Rytų Vokietijos ir lietuvių atstovai.

Žymi programos dalis buvo skirta taip pat suvažiavimo šeimininkams — katalonams, atseit jų kultūrai ir literatūrai. Ispanijos provincija Kata-lonija turi šešis milijonus gyventojų. Jų priespauda per paskutinius 40 metų buvo panaši į lietuvių priespaudą carų laikais ir dabartinę komunistų okupaciją. Patys daug iškentėję, P.E.N. Klubo suvažiavime ka-talonai mus gerai suprato ir užjautė.

Katalonija savo istorija skiriasi nuo Ispanijos. Ji artimesnė pietinei Prancūzijai, nors su ja santykiai buvo nutraukti per albigiečių Kryžiaus karą po 1213 m. pralaimėjimo. Vėliau, kai Ispaniją nuo 1717 m. ėmė valdyti Borbonų dinastija, Katalonija priešinosi ir patyrė bausmių. Kata-lonų kilmingiesiems buvo atimtos privilegijos. Centrinė Ispanijos vyriausybė Madride visuomet buvo nekenčiama. Net per pilietinį ispanų karą daug katalonų kariavo respublikonų pusėje, tikėdamiesi gauti autonomiją, kurią pagaliau jiems suteikė dabartinis karalius. Šis P.E.N. Klubo sumažiavimas buvo savotiškas ir Katalonijos kovų dėl tautinės kultūros pagerbimas. Paminėtina, kad oficiali suvažiavimo kalba buvo ne ispanų, o katalonų, ir lietuvių atstovams teko kalbėti angliškai, kad nebūtų užgauti šeimininkai.
Skaityti daugiau...
 
Isaak Bashevis Singer PDF Spausdinti El. paštas
Isaak Bashevis Singer, Nobelio premijos už literatūrą laureatas.

Jam spalio 5 paskyrimas Nobelio premijos yra staigmena. Daugelis manė, kad Si garbė teks pasaulinio garso anglų rašytojui Graham Greene. Isaak Bashevis Singer neturėjo tokio žinomo vardo gal daugiausia dėl to, kad rašo šnekamąja Rytų Europos žydų kalba (yiddish). Jo ir visų knygų temos išplaukia iš europiečių žydų buities. Nobelio premijos skyrimo dokumente šis autorius iškeliamas kaip "užsidegėlis pasakotojas, kuris, įleidęs šaknis į Lenkijos žydų kultūrą, savo temomis priartėjo prie žmogiškos buities visuotinumo".

Isaak Bashevis Singer gimė 1904 liepos 14 Badzymin vietovėje, Lenkijoje. Jo tėvas ir senelis buvo rabinai. Taip pat ir būsimajam Nobelio premijos laureatui siūlyta ši profesija, į kurią jis nelabai linko. Tačiau auklėjimą bei išmokslinimą įgijo rabinų seminarijoje. Rašytojo karjerą pradėjo nuo žurnalizmo ir ją išugdė JAV, atvykęs čia 1935 ir apsigyvenęs New Yorke. Jo raštų lobis nėra menkas — iš viso 29 knygos: 8 knygos novelių, 7 pasakojimų, 11 knygų vaikams ir 3 autobiografinės.

Šių metų Nobelio premijos laureatas yra giliai religingas ir aukštos moralės skelbėjas. Jo kalba gruodžio 8 Stock-holme, priimant premijos diplomą ir 164,770 dol., pasižymėjo religinių bei moralinių vertybių užakcentavimu.

 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvių Enciklopedijos ir Encyclopedia Lituanica išleidimas paminėtas Bostone gruodžio 3. Į pabaigtuvių iškilmę susirinko apie 300 žmonių. Paskaitai pakviestas prof. dr. A. Klimas. Meninę programą, perteikdamas lietuvių rašytojų kūrybos ištraukas, atliko Henrikas Kačinskas. Parodytas spalvotas garsinis filmas, liečiąs enciklopedijų redagavimą bei išleidimą. Filmą paruošė A. Kezys, S.J. Visai programai vadovavo Stasys Santvaras. Buvo labai daug sveikinimų žodžiu ir raštu. Jautrų žodį tarė enciklopedijų leidėjas Juozas Kapočius. Minėjimas baigtas vaišėmis.

VLIKo metinis seimas įvyko Pick-Congress viešbutyje, Chicagoje, gruodžio 9 - 10. Dalyvavo 15 VLIKą sudarančių organizacijų 45 atstovai ir 75 svečiai. Pagrindiniais kalbėtojais buvo Tomas Venclova ir dr. Bronius Nemickas. Pirmininko išrinkimas atidėtas tolimesniam laikui.

— Kun. Adolfas Stasys, gruodžio 11 d. posėdyje Chicagoje išrinktas Amerikos Lietuvių Tarybos (ALTos) valdybos laikiniu pirmininku.

Kent universitetas įsteigė 3,000 dol. premiją, kuri bus duodama lietuviui studentui, siekiančiam doktorato ar žemesnio akademinio laipsnio iš humanitarinės, socialinės ar lituanistinės srities. Jam bus pavestas vokiečių okupaciją Lietuvoje liečiančios medžiagos rinkimas. Suinteresuotieji prašomi savo trumpas biografijas siųsti šiuo adresu: Dr. John Cadzow, Ethnic Heritage Program, 729 Wright Hali, Kent State University, Kent, OH 44240.
Skaityti daugiau...
 
MATRIARCHATIŠKA POEMA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jonas Grinius   

PAULIUS JURKUS: Juodvarniai. Pasaka-poema. Brooklyn, N.Y., 1975 m. Išleido Darbininkas. 200 psl.
Lietuvių visuomenei, mėgstančiai dailiąją literatūrą, Paulius Jurkus labiausiai žinomas kaip prozaikas pasakotojas. Juk tokie jo kūriniai, kaip "Smilgaičių akvarelės" romanas, "Pavasario prie Varduvos" ir "Ant Vilnelės tilto" legendos ir apsakymai, pirmiausia liudija apie P. Jurkų kaip švelnų pasakotoją, kuriam artima pasaka ir romantika. Bet Jurkus taip pat mėgo ir mėgsta kurti poeziją, tiek lyrinę, tiek epinę. Lyrikos jis tėra paskelbęs tik pavienius gabaliukus laikraščiuose ir žurnaluose, o epinei poezijai 1975-76 m. jis paskyrė beveik 200 puslapių knygą, vardu "Juodvarniai".

Šios poemos siužetas yra paimtas iš pasakos apie dvylika brolių, juodvarniais skraidančių, ir perkurtas į poemą. Nors paskutinioji jos redakcija buvo baigta 1974 metų lapkričio mėnesį, tačiau ji buvo sukurta 1949-50 metais. Nors tada Aidų žurnale tebuvo paskelbti tik keli epizodai, tačiau "Juodvarnių" pirmoji redakcija buvo galutinai užbaigta 1950 m. vasarą. Prieš išvykdamas iš Vokietijos į Jungtines Amerikos Valstybes, P. Jurkus aną savo užbaigtą poemą buvo davęs kai kuriems savo draugams pasiskaityti rankrašty ir p-kritikuoti. Kad poetas yra pasinaudojęs draugų kritiškomis pastabomis, dabar galima pamatyti, palyginus dabartinį tekstą su pirmąja redakcija.
Skaityti daugiau...
 
1 9 7 8 METŲ TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
GROŽINĖ LITERATŪRA
Andriekus Leonardas — Eilėraščiai .................... 344
Bogutaitė Vitalija — Iš ciklo Apokalipsė (eil.) ...... 146
Bradūnas Jurgis — Po prerijų dangum .................. 355
Bradūnas Kazys — Eilėraščiai ......................... 390
Eglitis Anšlavs — Kalnų griūtis (Iš anglų k. vertė
Jurgis Gliaudą) ...................................... 206
Girniuvienė Mirga — Eilėraščiai ...................... 102
Gliaudą Jurgis — Vyskupo šešėlyje ............... 117, 159
Grigaitytė Kotryna — Eilėraščiai ..................... 126
Jasmantas Antanas — Kohelet (eil.) ...................  71
Juodvalkytė Eglė — Vėduoklė (eil.) ................... 196
Malerytė Jolanta — Eilėraščiai ....................... 293
Pessoa Fernando — Naktis (eil.) ...................... 306
Sadūnaitė Danguolė — Eilėraščiai ..................... 242
Šlaitas Vladas — Eilėraščiai ..................... 18, 435
Vaičiulaitis — Aš padainuosiu dainų dainelę .......... 251
Volertas Vytautas — Čia ir anapus .................... 441
Zobarskas Stepas — Artistė ........................... 301
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai