Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1979 m. 5 gegužė
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Petras Daugintis — Solidaristinės santvarkos bruožai .................................................................... 189
Aleksandras Radžius — Pavasario apeigos (eil.) ............................................................................. 199
P. Rėklaitis — Pirmoji Vilniaus universiteto istorija ir jos autorius jėzuitas J. A. Preuschhoffas .. 200
Jurgis Jankus — Jonas Puzinas apie save ir apie kitus ................................................................... 206
J. Pušinis — Seno žvejo sakmės apie Jūratę (eil.) ............................................................................ 214
Juozas Vaišnora, MIC — Šv. Sosto atstovo Ratti vizitas Lietuvoje ir Latvijoje ............................ 216

MŪSŲ BUITYJE
L. Andriekus — Už viską labiau pamilo spalvą (Dail. Alf. Dargio 70 m. amžiaus sukakčiai) ........ 222
Jurgis Gliaudą — "Kontinentas" mūsų akimis ................................................................................ 223
B. Ciplijauskaitė — Salvador de Madariaga .................................................................................... 229
Anthony Burgess ir John Gardner: Romanas — muzika ar moralė ................................................ 230
Mūsų buityje ....................................................................................................................................... 231

KNYGOS
Juozas B. Laučka: Kova dėl Klaipėdos dr. M. Anyso atsiminimuose ............................................. 232
Šis Aidų numeris iliustruotas (viršeliai ir tekstas) Alfonso Dargio tapybinėm kompozicijom ir su straipsnių turiniu susijusiom nuotraukom. Taip pat dail. Alfonso Motiejūno dailės darbų nuotraukomis. M. K. Čiurlionio piešinys — 214 psl.
Skaityti daugiau...
 
SOLIDARISTINĖS SANTVARKOS BRUOŽAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PETRAS DAUGINTIS   
Dabar daugel sociališkai pažangių žmonių, net kunigų, tvirtina: "Reikia pasirinkti socialistinę santvarką. Kapitalizmas yra blogas — išnaudoja žemesnių klasių žmones. Tarp liberalinio kapitalizmo ir socializmo nėra trečio kelio!"

Kiti, senesnieji, konservatoriai, turtingieji, kapitalo savininkai visomis keturiomis stoja už kapitalistinę santvarką ir skelbia: "Juk nenori žiaurios komunizmo vergovės! Išlaikyti individo laisvę, apginti nuosavybę pajėgia tik ekonominis liberalizmas. Nėra kito, trečio kelio!"

O tačiau yra trečiasis kelias taip, kaip tarp juodo ir balto yra įvairios spalvos. Iš tikrųjų jis nėra koks vidurys tarp socializmo, komunizmo ir liberalinio individualizmo, kapitalizmo. Tai yra savas kelias, visai nauja, originali bendruomeninio gyvenimo santvarka. Ji kyla iš pačios žmogaus prigimties ir sveiko proto iš jos išskaitoma, išvedama.

Solidarizmo esmė ir pagrindas
Žmogus iš prigimties yra dvilypė būtybė: ir individualistinė, egoistinė, savanaudė, ir į kitus linkusi, altruistinė, sociali, bendruomeniška būtybė. Individualistinės prigimties skatinamas, žmogus rūpinasi savo maistu, išsilaikymu, rūbu, gerove, laime. Bet ta pati prigimtis jį traukia ir į kitus. Iš to kyla draugystė, kalba, menas kultūra, drauge apsirūpinimas gyvenimui reikalingais daiktais. Tos socialinės prigimties, arba socialumo savybės dėka žmonės sudaro šeimas, gimines, kiltis, tautas, kaimus, miestus, valstybes, vykdo įvairius mainus, prekybą, švietimąsi, buriasi į grupes, draugijas ir kitokius sambūrius.
Skaityti daugiau...
 
PAVASARIO APEIGOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALEKSANDRAS RADŽIUS   
Rimgaudui ir Daivai

Atvedžiau nuotaką
tropikų saulėn,
kad vėjas nuglostytų veidus,
kad palmės šukuotų
geltonus plaukus,
kad tu žydėtum
žaliam pavėsy.

Atvedžiau dukterį
hibiskų žemėn,
tegu išauga
naktų platumas,
tegu pražysta
dienų šviesa
tavo akių danguj.
Skaityti daugiau...
 
PIRMOJI VILNIAUS UNIVERSITETO ISTORIJA IR JOS AUTORIUS JĖZUITAS J. A. PREUSCHHOFFAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė POVILAS RĖKLAITIS   
Duomenys surinkti vienam antikvariniam radiniui įvertinti

Mūsų laikų senienų rinkėjai siekia ne vien sutelkti kurios nors rūšies medžiagos, bet pasistengia išsiaiškinti sukauptų objektų reikšmę ir vertę. Tam tikslui jie surankioja duomenų iš spacialios literatūros, atlieka dalinių tyrinėjimų, dažnai imdami dėmesin net ir tolimesnes aplinkybes, kurias — kaip neesmingas — profesionalas mokslininkas normaliai palieka nuošaly. Šis straipsnis yra šitokio pobūdžio informacijų rinkinys — juo autorius nepretenduoja brautis į rimtų Vilniaus universiteto istorijos tyrinėtojų eilę, kurių lietuvių išeivijoje jau pasireiškė gražus būrys: prisiminkime straipsnius ar knygas Jono Bičiūno, Mykolo Biržiškos, Zenono Ivinskio, Vinco Maciūno, Pauliaus Rabikausko, Antano Rukšos ir kitų. Ypač didelė mokslinė vertė tų darbų, kuriuose panaudota neskelbta archyvinė medžiaga išlikusi Romoje, kur buvo jėzuitų centras, į kurį suėjo visos jėzuitų veiklos siūlai, taip pat — iš Jėzuitų akademijos-universiteto Vilniuje. Pačiame Vilniuje taip pat yra išlikę archyvinės medžiagos, kur ji vis atidžiau tyrinėjama.

Autorius, neturėdamas sąlygų išrinkti reikalingus archyvinius duomenis ir negalėdamas iškelto klausimo pagrindinai išspręsti, čia nori Vilniaus akademijos-universiteto jubiliejaus proga vien tik painformuoti apie pastangas įvertinti vieną savo privataus rinkinio radinį — mažą senieną iš Vilniaus universiteto praeities.
Skaityti daugiau...
 
JONAS PUZINAS APIE SAVE IR APIE KITUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JURGIS JANKUS   
Jurgio Jankaus įrekorduoto autobiografinio pasisakymo tęsinys iš š. m. Aidų Nr. 4.


Aplinkybės, kuriomis pasukta į archeologiją
Mūsų šeima anksčiau buvo kiek didesnė, bet daug vaikų, mano brolių ir seserų išmirė, tai aš augau tiktai su dviem seserim. Vyresnioji sesuo gyveno namuose, kita ištekėjo į gretimą kaimą, o brolis (mano tėvas turėjo antrą žmoną, tai aš esu antros žmonos) buvo Amerikon atvykęs, gyveno Brooklyne, bet 1943 m. mirė, tai aš čia radau tik jo šeimą. O namuose, kaip sakiau, augau tarp dviejų seserų, truputį gal buvau jų palepintas, labai gražiai sugyvenom. Tėvai buvo labai tikintys žmonės. Mama galbūt kartais ir buvo linkusi, kad į kunigus išeičiau, tėvas buvo kiek skirtingas. Jisai nevertė niekur, sakė: ką tik norėsi, tą, nebent, sako, gal inžinierium kartais būtum, dėl to, kad tėvo sesers vaikas buvo inžinierius. Tai Steponas Kairys, mano tikras pusbrolis. Jis dažnai atvažiuodavo pas mus, tėvui darydavo didelį įspūdį. Bet aš nuėjau į kitą kelią. Man didelį įspūdį paliko kitas momentas. Buvau tik keturias klases baigęs, kai mano tėvas mirė. Jo paskutiniai žodžiai ir buvo: "Joniuk, užvedžiau tave ant kelio, ir eik toliau tuo keliu". Žodžiu, tęsk mokslą toliau. Po keturių klasių ir tęsiau.

Kai viena sesuo ištekėjo, mama liko su mano vyriausiąja seseria. Po tėvo mirties pačios nebegalėjo dirbti žemę, tai atidavė pusininkui, paskiau net buvo ir išnuomuota. Jos tik gyveno tenai, gaudavo nuomą. Aš buvau nelabai dėkingas tam ūkiui. Ūkininkavimas manęs nedomino. O paskiau, žinoma, kai atėjo bolševikai, viską prijungė prie kolchozo; tai net nežinau, ar sodyba yra išlikus, ar ne.
Skaityti daugiau...
 
Alfonso Dargio tapybinės kompozicijos PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alfonsas Dargis   

Skaityti daugiau...
 
Seno žvejo sakmės apie Jūratę PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. PUŠINIS   
(Ištraukos) Skiriu M. K. Čiurlioniui atminti

MALDA Į JŪRĄ

Palaimink, Jūra, šiandien mano triūsą,
Nes jam ankstyvą rytmetį keliuos
Ugnies gesintų, kur krūtinėj rusa
'Žūklės pavojuos itin dideliuos.

Juk tavo veikalai — didus kilimas
Bangoj toj neramioj lig debesų,
Paskui vėl pragarmėn gilion kritimas.
Tokia banga visatoj aš esu.

Nors Tujei man davei pasirinkimą:
Audras ar pilkas, nuobodžias dienas -
Tiktai tada, kai vėtros kilti ima,
Vilnis man turtų įstabių išmes.

Mes plaukiame į šalį, ilgesingą,
Į ją taip, rodos, jau nebetoli,
Kur mūs laivai tie smėlyje susminga,
Ir skleidžias paslaptis buities gili.
Skaityti daugiau...
 
ŠV. SOSTO ATSTOVO RATTI VIZITAS LIETUVOJE IR LATVIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS VAIŠNORA   
Tęsinys iš š. m. Aidų Nr. 4

Nemalonumai išvykstant iš Kauno
Vizitatorių palydėti į stotį vysk. Karevičius paskyrė du kunigus mokančius itališkai: Šovą ir Jokūbauskį. Jie turėjo nupirkti bilietą ir įsodinti svečią į traukinį. Keleiviams susėdus į vagoną ir išmušus skirtai valandai, traukinys nejuda. Taip belaukiant praėjo gana daug laiko. Tada kun. Jokūbauskis nubėgo teirautis, kokia tokio vėlavimosi priežastis. Jam buvo paaiškinta, kad laukiama kažkokio anglų generolo. Kun. Jokūbauskis tą ir pasakė vizitatoriui, kuris parodė savo nepasitenkinimą, kad popiežiaus atstovui rodoma mažiau dėmesio, negu kaškokiam generolui. Tik dabar kun. Jokūbauskis suprato savo nediplomati-nę klaidą. Susizgribęs nubėgo pas garvežio mašinistą, įspraudė jam į delną ostrublių, ir traukinys pagaliau pajudėjo. Vysk. Karevičius savo atsiminimuose tą Ratti iš Kauno išvažiavimą taip atpasakojo:

Stotyje su nuncijum ir jo palydovais buvo leista drauge važiuoti tuo pačiu traukiniu su anglų generolu. Šis kažkodėl vėlinosi atvykti į stotį taip, jog nuncijus pradėjo nekantrauti. Kun. Viskantas, išėjęs į peroną, kreipėsi į komendantą karininką Birontą, kad, nelaukdamas anglų generolo, leistų traukinį į Vievį. Bet Birontas stačiokiškai atsakė:
— Mūsų dabartinėse aplinkybėse, svarbiau skaitytis su anglų generolu, negu su Varšuvos nuncijum.
Skaityti daugiau...
 
DAIL. ALFONSAS MOTIEJŪNAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALFONSAS MOTIEJŪNAS   
DAIL. ALFONSAS MOTIEJŪNAS, miręs balandžio 7 Lietuvoje, pasižymėjo dramatiškais gimtosios žemės peizažais.
Savo tapybos parodos kataloge 1963 m. jis rašė: "Mane džiugina . . . banguojančios javų jūros ir nuostabaus grožio gamtos kampeliai su miškais, kalvomis, ežerais. Peizaže siekiu gyvenimiškos tiesos, gyvybingumo, spalvų sąskambio ir lakoniškumo9'.
Gimęs jis buvo 1912 bal. 12 d. Linkuvos vis., Ruponių kaime. Baigęs Kaune meno mokyklą ir Vilniaus Dailės akademiją, užsiėmė teatro dekoracijom ir mokymu.

Skaityti daugiau...
 
UŽ VISKĄ LABIAU PAMILO SPALVĄ (Dail. Alfonso Dargio 70 m. amžiaus sukakčiai) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Leonardas Andriekus   
Alfonsas Dargis, vienas iš žymiųjų nepriklausomos Lietuvos dailininkų, šį pavasarį sulaukė brandaus jubiliejinio amžiaus. Tai suteikia progą apžvelgti jo gyvenimą ir kūrybą.

Alfonsas ,Dargis yra gimęs 1909 gegužės 12 Žemaitijoje — Reivyčių kaime, Mažeikių aps. Kauno meno
mokyklą baigė 1936, specialybe pasirinkęs dekoratyvinį meną. Nuo 1936 iki 1940 studijas gilino Vienos meno akademijoje. Ją baigęs, dirbo įvairiuose Vokietijos teatruose kaip dekoratorius iki 1941. Emigravęs į JAV, apsigyveno Rochesteryje, aktyviai įsijungdamas į lietuvių ir amerikiečių dailės gyvenimą.

Žvelgiant į šio dailininko kūrybą, atsimintina, kad jis gimė bei augo Žemaitijoje, kai dar ji tebealsavo senove. Tuo laiku buvo galima regėti kaimuose autentiškų liaudies meno liekanų — kryžių, koplytėlių, senų varpinių ir smulkesnių daiktelių, kaip statulų, varpsčių, kultuvių ir kt. Tebeklestėjo ir audinių menas. Visa tai paliko pėdsakus augančio žemaičio dailininko sieloje. Tai buvo laimingi laikai, nes toje pačioje Žemaitijos žemėje noko ir kiti du naujosios kartos dailininkai — Telesforas Valius ir Paulius Augius, naujon švieson iškėlę tos šalies buitį. Jų gretas papildė ir kitų Lietuvos sričių jaunieji grafikai, kaip Viktoras Petravičius, Vaclovas Rataiskis-Ratas, Marcelė Katiliūtė, Petras Rauduvė ir kt. Jie visi savo talentus subrandino kito žemaičio — prof. Adomo Galdiko klasėje.
Skaityti daugiau...
 
"Kontinentas" mūsų akimis PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jurgis Gliauda   
Žurnalas, kaip jūs žinote — vampyras. Tai žinoma kiekvienam redaktoriui. Žurnalas, laikraštis — reikalauja tavęs viso, viso žmogaus. Tuo ypatumu reikia gyventi. Su ta mintimi pabundi ir su ja užmiegi. Juk tai gyvas organizmas, kuris tave nuolat iš vidaus sugraužia . .

Taip makabriškai pavaizdavo redaktoriaus santykį su jo redaguojamu žurnalu Kontinento redaktorius Vladimiras Maksimovas pokalbyje su Paryžiuje leidžiamu Russkaja Mysl (Rusų Mintis) savaitraščiu.

Maksimovas, plačiai žinomas rašytojas, neseniai atkilęs iš Sovietų Sąjungos į laisvą pasaulį, nūn bebaigiąs stambios filmų gamyklos užsakytą jo romano scenarijų, kaip kiekvienas kūrybos žmogus, norėtų būti vien tik savo kūrybos sferoje. Bet . . . sako Posiev 1975 metų gegužės numeryje — "išsiveržęs užsienin, Maksimovas sugebėjo padaryti tai, ko padaryti niekam emigracijoje nepavyko: jis organizavo laisvą rusų žurnalą, kuris leidžiamas penkiomis Europos kalbomis". Tad Maksimovas yra Kontinento tvėrėjas. Jis redaguoja trimėnesinį politinį, literatūrinį, visuomeninį ir religinį žurnalą. Liūto dalį savo kūrybinės potencijos Maksimovas atiduoda Kontinentui. Jis drąsiai, atvirai, rašytojiško apmaudo ženkle kalba apie savo santykį su savo iniciatyva sukurtu leidiniu. Toks pro bono publico momentas visada skarnbės ten, kur visuomenė ir didelis reikalas rekvizuoja talentą kasdienybei.
Skaityti daugiau...
 
Salvador de Madariaga PDF Spausdinti El. paštas
Parašė BIRUTĖ CIPLIJAUSKAITĖ   
Sadvador de Madariaga, beveik proteiška figūra, Ispanijos "kosmopolitiškiausias" intelektualas, mirė pereitų metų gruodžio 14, sulaukęs 92 metų. Praleidęs didesnę savo gyvenine dalį už Ispanijos sienų, niekada nenustojo sielotis jos likimu, judinti jos padėties kitų tautų tarpe, rašyti apie jos istoriją, literatūrą, tautą ir politiką. Vienas amerikietis kritikas jį laikė ne tik didžiausią dėmesį sukeliančiu ispanu, bet ir įrikiavo į dešimties pranašiausių viso pasaulio intelektualų tarpą. Pačioje Ispanijoje jo vardas ilgą metų eilę nebuvo minimas. Ir mirė jis tremtyje: išgyvenęs apie 40 metų Oxforde, Anglijoje, kur rasdavo prieglobstį prieš Franco režimą protestuoją ispanai, nuo 1972 persikėlė į Locarno. Palikęs Ispaniją vos tik prasidėjus pilietiniam karui. 1936, sugrįžo ten tik 1976 — viešam įvedimui į Akademiją, į kurią buvo išrinktas nariu prieš 40 metų. To apsilankymo metu nusprendė, kad geriausia Ispaniją "mylėti iš tolo".
Skaityti daugiau...
 
ANTHONY BURGESS IR JOHN GARDNER: ROMANAS — MUZIKA AR MORALĖ? PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTHONY BURGESS   
(Kontrapunktas iš PEN kongreso Stockholme)

Praėjusių metų tarptautinio PEN kongreso (1978.V.21-26) Stockholme tema buvo "Literature in Disguise" (Persirengusi literatūra). Į tokius plačius rėmus tilpo beveik viskas, kų dalyviai norėjo išlieti apie literatūrų. Čia spausdinamos ištraukos iš anglo Anthony Burgess ir amerikiečio John Gardner pasisakymų yra tarsi du priešingi poliai, tarp kurių išsiteko daug įvairių nuomonių. Burgess, praktikuodamas tai, kų jis skelbia teorijoje, yra pavadinęs savo naujausių knygų apie Napoleonų ne romanu, bet "simfonija"; jos struktūra yra ne tradiciškai "literatūrinė", bet muzikinė. Gardner, kurio prozos skalė apima fantastikų-mitologijų (Grendel) ir buitinį romanų (Sunlight Dialogues), dabar veda "kryžiaus karų" prieš jo žodžiais, "dekadentizmų", "madingų pesimizmų", falšyvų sofistika-cijų" ir "manieringumų" amerikiečių literatūroje (vienas jo pagrindinių taikinių yra romanistas ir esė-jistas Gore Vidai).
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
R a š y t o j u o s e . — Į Lietuvių Rašytojų draugiją visų narių slaptu balsavimu priimti šie rašytojai: Juozas Almis Jūragis, Australijoje gyvenąs poetas; Petras Melnikas, beletristas (JAV); Marija Slavėnienė ir Aldona Veščiūnaitė (Janavičienė), abi Australijoje gyvenančios poetės; Jonas Zdanys, poetas, vertėjas JAV).
— Poezijos dienos Chicagoje, Jaunimo centre, buvo gegužės 25-26. Akt. Juo-ZAS Palubinskas skaitė lietuvių poetų kūrybą nuo Maironio iki šio meto. Ele-sa Bradūnaitė, akompanuojant Aloyzui Jurgučiui, perteikė poetų kūrybą, paversta daina. Rodytas taip pat Balio Gaidžiūno filmas, vaizduojąs rašytojų buitį tremties metais Vokietijoje. Poezijos dienas ruošia Jaunimo centras.
— Poezijos vakare Clevelande (Dievo Motinos Nuolatinės Pagalbos parapijos auditorijoje) bal. 19 savo kūrybą skaitė Stasys Santvaras ir Balys Auginąs. Programoje jaunimas skaitė ir kitų autorių eilėraščius.
Skaityti daugiau...
 
Kova dėl Klaipėdos dr. M. Anyso atsiminimuose PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas B. Laučka   
DR. JUR. MARTYNAS ANYSAS: Kova dėl Klaipėdos. Atsiminimai 1927 - 1939. Įvadą parašė dr. Juozas Jakštas. Kalbą lygino dr. Antanas Musteikis. Kultūrai Remti Draugija, Chicago 1978. 426 psl.

Chicagoje pernai išleista dr. Martyno Anyso knyga žymiai praturtino palyginti negausią žinomesnių lietuvių atsiminimų literatūrą. Kaip ir kiti autobiografinio pobūdžio autoriai, ir dr. M. Anysas nėra laisvas nuo labai asmeniškų teigimų, reikšdamas savo nuomones ir būdamas įsitikinęs jų teisingumu. Bet ši ypatybė nėra jokia šios knygos silpnybė. Nuoširdus atvirumas suteikia dr. M. Anyso atsiminimams įdomumą ir vertin-:umą. Nors knygos viršelio puslapyje pažymėta "Atsiminimai 1927-1939", autorius joje daug ką "prisimena" ir iš ankstesnių metų, pvz., apie Mažosios Lietuvos veikėjų pastangas 1918 metų pabaigoje "Prūsų Lietuvai prisijungti prie Didžiosios Lietuvos" (p. 55).

Šioje vietoje bus bandoma ne tiek vertinti dr. Anyso knygą, kiek atpasakoti kai kurias jos dalis, atkreipiant didesnį dėmesį į būdingesnius įvykius, kuriems autorius atrodo teikęs svarbesnės reikšmės.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
M e c e n a t a i : Po 50 dol.: Balys Sakalas, Toronto, Ont, Canada; po 35 dol.: Jonas Jukna, Nuernberg, W. Germany.
G a r b ė s  p r e n u m e r a t o r i a i
: Daina E. Ko-jelytė, Chicago, IL.; Lietuvių Bendruomenė — Lemont, IL (gauta per Lemonto L. B. ižd. Vytenį A. Miliūną); Elena Masaitienė, Havre De Grace, MD; Antanas Pocius, Elizabeth, NJ; Vincentas Akelaitis, Cleveland, OH; Romas Mitalas, London, Ont., Canada.
R ė m ė j a i : Jonas Žadeikis, Chicago, IL; Alfa Gilvydis, Detroit, MI; Stasys Petrauskas, M.D., Elizabeth, N.J.; Jonas Gruodis, Monticello, NY; dr. Alina Veigel - Plechavičiūtė, Freudenstadt, W. Germany; Julija Grigaitienė, Mitcham, Vic, Australia.

AIDŲ administracija visiems nuoširdžiai dėkoja

 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai