Parašė ALOYZAS BARONAS
|
ŠLUOTA
Pasakų buvo daugel sudėta Ir buvo daugel dainų dainuota Ne apie kokią Marso planetą, Bet apie mūsų paprastą šluotą.
Ir ji stovėjo amžius kertėje, Užsitarnavus visų malonės, Pakol jai liūdnos dienos atėjo Ir dulkių siurblį išrado žmonės.
Ir džiaugės šluota, bus jums daug vargo, Nebus nė rykštės vaikams paplakti, Ar lėks gi dulkių siurblį apžergę Raganos baisios rudenio naktį.
Ir šluota laikės ir nesuiro, Ne veltui buvo tiek apdainuota, Ir ne po siurbliu moterys vyrą, O ligi šiandien laiko po šluota.
KULTUVĖ Kažkada kultuvėm velėjo, Teškėjo upėje srovė, Dabar jau einam į muziejų Pažvelgti, kas ta kultuvė.
Ant koto paukščiai čiulbuonėliai, Tulpės, žvėreliai ir drugiai, Kad taip su ja per nailonėlius Paplot kelis kartus smagiai.
Čia automatinės mašinos, Dujos, elektrinė srovė, Jos pačios plauna ir džiovina, Spiaut joms gražuolė kultuvė.
Šiandien nebėr ko pavydėti Kultuvei jos garsų plačių, Tik būt gerai ja pavelėti Marškinius vyram ant pečių.
VYŽA
Profesorius Šalkauskis rašė Apie kultūrų jungimus, Sujungus vandenį ir skačių. Tuoj ima kultūrėt žmogus.
Dešrų mes kartais su kopūstais Užvalgom papročiu senu. O kad mužikais neišplūstų. Mes juos užliejam šampanu.
Ir jungias su Mc Neil Jūratės; Marlynos slenka prie Algiu. Net pats Šalkauskis nepramatė Apsijungimų šių svarbių.
Svarbu sujungt kultūrų poliai. Rašė profesorius tada, O šiandien jungias baisiai uoliai Suknelės mini su barzda.
Daug laiko bėgo ir negrįžo, Bet viskas sukosi ratu, Muziejuj guli mūsų vyža Draug su karališku batu.
|