Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1974 m. 7 rugsėjis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
A. Paškus — Krikščioniškas humanistas ................................................................. 281
A. Šimkus — Komp. VI. Jakubėno kūrybinis kelias ............................................... 289
L. Andriekus — Šviesos metų ženkle (eil.) .............................................................. 295
A. Landsbergis — Leonardo Andriekaus poezija .................................................... 297
J.B. Radaitis — Vatikanas sovietinėje propagandoje ............................................. 302
F. Nietzsche — Saulė leidžiasi (eil., vertė A. Nyka-Niliūnas) ................................. 309
F. Jucevičius — Beieškant meno teorijai pagrindų .................................................. 310

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Veiksnių konferenciją sutinkant ............................................................................... 315
A. Norvilas — Pabaltijo studijų puoselėjimo suvažiavimas ......................................316
Z. Juškevičienė — J. Augustaitytė-Vaičiūnienė ...................................................... 321
S. Suž.-Dr. Antanas Vasys ........................................................................................ 322
Pr. Skardžius — Dar šis tas apie Pr. Germantą ...................................................... 323

KNYGOS
T. Alga — Kai dėstymą nustelbia įžanga ir epilogas (B. Pūkelevičiūtė) .................. 325
VI. Šaltmiras — J. Gliaudos novelės ......................................................................... 326
Mirga G. — O. Mikailaitės pasakos vaikams .......................................................... 327

Viršelio 1 psl.: Telesforas Valius: Paskutinis rytas (spalvota litografija, 1974, Paryžius), 4 psl. — Žemaitijoje (spalvota litografija, 1973, Paryžius) Šis numeris iliustruotas T. Valiaus kūrinių nuotraukomis. Be to, EI Greco, P. Klee ir Tiziano paveikslai; atvaizdai VI. Jakubėno (nuotr. V. Maželio), L. Andriekaus (nuotr. D. Vakarės), R. Šilbajorio ir V. Vardžio (R. Kasparo nuotraukose iš AABS suvažiavimo), J. Augustaitytės-Vaičiūnienės (nuotr. P. Maletos), A. Vasio, T. Valiaus.
Skaityti daugiau...
 
KRIKŠČIONIŠKAS HUMANISTAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Paškus   
Dabarties žmogaus dilemos (4)

Tęsinys iš birželio numerio. Tai šio straipsnio paskutinė dalis.

Nė viena teorija nėra nei visiškai klaidinga, nei visiškai teisinga. Jos visos turi dalį tiesos, bet virsta klaida, kai, pamiršę savo ribas, tvirtina, kad pro siaurus savo perspektyvų langus matančios tikrovės pilnatvę. Ir tie trys žmogaus modeliai — marksistinis, hedonistinis, ir psichodelinis — yra teisingi tiek, kiek jie nurodo dalinius žmogiškos egzistencijos aspektus. Priešingai, šios vizijos pasidaro klaidingos, kai savo teorijų iškeliamus žmogaus bruožus sutapatina su visu jo atvaizdu. Kas gi gali nepritarti, pvz., marksistinei ideologijai, svajojančiai sukurti pasaulį, kuriame žmogus nebūtų skurdo ir valdžios vergu. Tačiau ne visi pritars Prometėjo filosofijai, laikančiai žmogų istorinio-ekono-minio determinizmo išdava, matančiai blogį aplinkoje, ne žmoguje ir todėl prievarta keičiančiai pasaulį. Krikščionišku požiūriu didžiausias žmogaus sunkumas randamas ne aplinkoje, bet pačiame žmogiškos asmenybės centre — atsisakyme paklusti dieviškajam jo būties įstatymui — meilės įsakymui.
Skaityti daugiau...
 
Kompozitoriaus Vlado Jakubėno kūrybinis kelias PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALGIS ŠIMKUS   
(70 metų amžiaus ir 50 metų kūrybos sukakties proga)

Vladas Jakubėnas gimė romantiškojo Biržų ežero pakrantėje, asketiškai rimtos lietuvių evangelikų reformatų bažnyčios klebonijoje, kurioje jo tėvas, kunigas Povilas Jakubėnas, grįžęs 1899 m. po teologijos studijų Dorpato (Tartu) ir Vokietijos Erlangeno universitetuose, dirbo pastoracinį darbą. Kun. Povilas buvo griežto būdo ir stipraus lietuviško nusistatymo asmuo. Jis Biržuose išvystė plačią veiklą tiek lietuvių reformatų, tiek ir katalikiškoje apylinkės visuomenėje, stengdamasis žadinti bei ugdyti tautinį susipratimą ir apsisprendimą. Buvo sakoma, kad prieš pirmąjį pasaulinį karą Biržuose nebuvę nė vienos viešos organizacijos, kurioje kun. Povilas Jakubėnas nebūtų buvęs pirmininku ar bent labai veikliu nariu. Jis čia taip pat vadovavo Martyno Yčo įsteigtai spaustuvei, kuri leido "Biržų kalendorių,, ir kitus religinės bei tautinės minties leidinius.

Tokioje tautiškai bei kultūriškai susipratusioje šeimoje jaunasis Vladas motinos Halinos pastangomis buvo mokomas muzikos nuo pat ankstyvos vaikystės. Jo pirmoji fortepijono mokytoja buvo tos pačios parapijos kunigo senjoro Mieszkowskio duktė, Maskvos konservatorijos studentė. Paties kompozitoriaus žodžiais, tais vaikystės laikais jis neturėjęs per didelio užsidegimo skambinti fortepijonu, tačiau jau tada atradęs savyje neužtroškinamą norą muzikai rašyti. Teturėdamas vos aštuonerius metus, jis jau sukūręs motinos gimtadienio proga jai dedikuotą valsą, grojamą fortepijonu net ketveriomis rankomis.
Skaityti daugiau...
 
ŠVIESOS METŲ ŽENKLE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė LEONARDAS ANDRIEKUS   
GINTARO MEDŽIAI
Kaip mes paguosim anuos medžius,
Kurie iš skausmo gintaru verkė —
Baltijos jūra nebeišdžius,
Ir paukštis savo lizdo nesergės.

Koks tasai paukštis, koks tasai lizdas,
Iš mano žodžio nesužinosi —
Už laiko ūbaus žemės jaunystė,
Už laiko amžiai krauju rasosis.

Ir tu gulėsi gintaro medi,
Ašarų jūros dugne paskendęs,
Vasarų savo lapus numetęs,
Anksti apverkęs manąją gentį. . .

Skaityti daugiau...
 
Leonardo Andriekaus poezija PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALGIRDAS LANDSBERGIS   
(Jo šešiasdešimtųjų metinių proga)
Skaityta Kennebunkporte rugpiūčio 24 literatūros vakare, suruoštame ateitininkų sendraugių paminėti L. Andriekaus 60 m. amžiaus sukakčiai.

Jaunas dvasiškis 1945 metais gauna doktoratą kanonų teisėje. Jam pasiūloma dėstytojo vieta garsiajame Antonianumo universitete Romoje, bet jis jos atsisako, savo pastangas pašvenčia lietuviams pabėgėliams Italijoje, vėliau tampa lyriniu poetu. Ar jo širdyje nepasikartojo tryliktojo šimtmečio drama. Tada, viename krikščionybės poliuje, popiežius Inocentas III naudojo kanonų teisę popiežinės imperijos tvirtinimui, plėsdamas savo kanceliarijas ir jose skribų kėdes užpildydamas Bolonijos, universiteto diplomantais, kanoninės teisės žinovais. Kitame poliuje Pranciškus Asyžietis, nesidomintis ir nepasitikintis žemiškomis imperijomis, ne teisininkas ir ne diplomatas, stengėsi kurti meilės ir poezijos karalystę.

Tas jaunasis dvasiškis buvo Leonardas Andriekus, pasirinkęs ne Inocentą, bet Pranciškų — biografinė metafora, vienas raktų į jo gyvenimo kelią ir jo poeziją.
Poetus, kaip tuos Radausko savo lotyniškuosius pavadinimus išgiedančius medžius, mes įpratę aiškiai ir parankiai suklasifikuoti savo sąmonėse, populiarioje vaizduotėje, kritikos puslapiuose. Pasigirdus poeto pavardei, kompiuteris išspiauna kortelę su pagrindinėm žiniom. Leonardas Andriekus: Religija, lyrika, tradicija, pranciškonybė. Kortelės antroje pusėje pagrindiniai įvaizdžiai: maldai sudėtos rankos; nuolanki melancholija: rudas abitas; pranciškonams privaloma švelnybe. rasa ant kmynų ir svėrių.
Skaityti daugiau...
 
VATIKANAS SOVIETINĖJE PROPAGANDOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J.B. RADAITIS   
Tęsinys iš birželio numerio.

Kaip Niunka žiūri į Pijaus XII įpėdinį — pop. Joną XXIII? Šios asmenybės atžvilgiu jis svyruoja. Savo pirmoje knygoje Niunka vertina popiežių su pagarba:
kaip žinoma, Jonas XXIII buvo vienas iš tų bažnyčios veikėjų, kurie, blaiviau vertindami susidariusią pasaulyje padėtį, pradėjo suvokti, kad bažnyčiai nenaudinga toliau taip remti agresyvią JAV imperializmo politiką, kaip tai darė Pijus XII. Popiežius Jonas XXIII buvo linkęs pripažinti taikaus sambūvio tarp valstybių principą ir net darė kai kurias pastangas sunormalinti Vatikano santykius su socialistinėmis valstybėmis,, . . ,26

Savo antrame veikale Niunka irgi panašiai rašo: Jonas XXIII ir jo šalininkai suvokė, kad Vatikanas, remdamas šaltojo karo politiką, atstumia nuo savęs tikinčiųjų mases, kurios vis labiau linksta bendradarbiauti su pažangiomis jėgomis, kovojančiomis už taiką, prieš atominio karo grėsmę.27
Skaityti daugiau...
 
SAULĖ LEIDŽIASI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė FRIEDRICH NIETZSCHE   
SAULĖ LEIDŽIASI

I
Nebeilgai tu trokši,
išdegusi širdie!
Aš pažadą jaučiu ore:
Iš nepažįstamų burnų jis dvelkia į mane, —
didžioji vėsuma arti. . .

Mano saulė vidudienį švietė karšta virš manęs:
būkit pasveikinti, ateinantys čionai,
o vėjai staigūs,
popietės jūs vėsios dvasios!

Oro dvelksmas — svetimas ir tyras.
Argi nešnairuoja
kreivu ir gundančiu žvilgsniu
naktis į mane? . .
Būk tvirta, mano narsi širdie!
Neklausk: kodėl?—
Skaityti daugiau...
 
BEIEŠKANT MENO TEORIJAI PAGRINDŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė FELIKSAS JUCEVIČIUS   
Tęsinys iš birželio numerio

3.
Žmogus yra mąstanti ir laisva būtybė. Jo veiklą apsprendžia mintis ir laisvė. Bet jis veikia vienaip, kai jis nori pažinti dėl pažinimo, kitaip jis veikia, kai nori pažinti su tikslu ką nors padaryti. Kai jis nori tik pažinti, tai jis tik nori praplėsti savo akiratį, siekia tik savo gėrio. Grynojo pažinimo tikslas yra pats žmogus. Kai jis nori pažinti su tikslu ką nors padaryti, tai pažinimo tikslas yra daromasis daiktas ar kūrinys. Atsiduodamas pažinimui kaip pažinimui, jis tarnauja sau pačiam, o atsiduodamas pažinimui su tikslu daryti ką nors, jis tarnauja jau daromam daiktui. Pažinimo tikslas yra žmogus, o darymo ar kūrimo tikslas yra pats daiktas ar kūrinys. Menininkas siekia tobulybės, bet ne savo, o kūrinio tobulybės. Štai kodėl taip dažnai kūryba pavergia žmogų. Norėdamas sukurti tobulą kūrinį, jis pašvenčia visą savo energiją jam, visa savo būtybe atsiduoda kūriniui ir save užmiršta. Vienas taip aistringai kuria, kaip kitas geria, lošia kortomis. Cėzanne net nepalydėjo savo mirusios motinos į kapines, o nuėjo piešti, nors ją mylėjo ir tuomet buvo praktikuojantis katalikas. Žinoma, nevisi menininkai yra kūrimo aistros vergai. Šv. Jonas nuo Kryžiaus buvo mistikas ir poetas, ir Fra Angelico vadiname beato. Bet tokie atvejai yra reti. Paprastai mirtingieji turi pasirinkti tarp meno kūrimo ir savęs "sukūrimo". Šiuo atžvilgiu "Altorių šešėly" svarstomoji kūrybos ir pašaukimo problema yra reali. Ar Wagneris nesakė, kad jis taptų šventuoju, jei nedegtų kūrybos aistra? Tas perdaug neklydo, kai kūrybinę aistrą sutolygino su šėtono pažadu "būsite kaip dievai". Nors menininkai nebūtinai tiki tuo pažadu, bet nevienas laikė meną šėtonišku išradimu. Baudelaire įžiūrėjo moderniame mene esmiškai demonišką tendenciją, o Gide manė, kad nėra meno kūrinio be velnio bendradarbiavimo. Tačiau judviejų pasisakymus nereikia imti pažodžiui, nes nei vienas, nei kitas netikėjo velniams.
Skaityti daugiau...
 
VEIKSNIŲ KONFERENCIJĄ SUTINKANT PDF Spausdinti El. paštas
Spalio 26-27 įvyksta Lietuvos laisvinimo darbo konferencija, kurioj atstovaujami visi šio darbo "veiksniai". Šaukiamai konferencijai linkėdami sėkmės, pasisakome, ką laikome tikros sėkmės imperatyvais.
Iš anksto pasisakyti skatina prisiminimas tokio pat pobūdžio konferencijos, įvykusios prieš septynerius metus Washingtone (1967.X.21-22). Lietuvos valstybės atstatymo 50-čio metus (1968) paskelbus Leituvos laisvės kovos metais, daug darbų buvo numatyta, bet maža kas iš jų buvo įvykdyta.

Svarbiausia priežastis, tur būt, buvo lėšų stoka. Numatytiems darbams finansuoti buvo sudarytas Jungtinis finansų komitetas. Deja, ALTai (tradiciškai turėjusiai Vasario 16 rinkliavų monopolį) likus nuošaliai, užmojis nepavyko. Todėl ligi šiolei stovime prieš tuos pačius sunkumus. Net Vasario 16-toji — tautinio susitelkimo šventė — kasmet drumsčiama ginču, kam skirti aukas. Kelta mintis suorganizuoti fondą Lietuvos laisvinimo darbams, kaip kad turime Lietuvių Fondą kultūriniams reikalams. Deja, jokie didesni užmojai yra neįmanomi, kol nėra pakankamo vieningumo ir "veiksniuose", ir visuomenėje.
Skaityti daugiau...
 
PABALTIJO STUDIJŲ PUOSELĖJIMO DRAUGIJOS SUVAŽIAVIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Algis Norvilas   
Sutikti aprašyti Pabaltijo Studijų Puoselėjimo draugijos (toliau — AABS, Association for the Advance-ment of Baltic Studies) suvažiavimą nebuvo sunku, nes žadėjau patsai jame dalyvauti. Tačiau vėliau, pamačius suvažiavimo programą, teko savo pareigos net nusigąsti. Pasirodo, AABS suvažiavimas esąs daug platesnės apimties, negu buvau iš karto manęs — tai tikras mokslininkų sąskrydis su daugybe dalyvių ir pranešimų. Todėl nė nebandysiu čia atpasakoti viso suvažiavimo eigos, o tik pasidalinti įspūdžiais apie kai kuriuos išklausytus pranešimus ir pateiksiu šiek tiek faktinės informacijos.

Ketvirtasis AABS suvažiavimas Įvyko š.m. gegužės 16-19 Chicagoje, University of Illinois at Chicago Circle patalpose. Šis suvažiavimas tuo ypatingas, kad tiek programą, tiek ir techninius reikalus pagrindinai organizavo lietuviai. Lietuvių įnašas šiam suvažiavimui aiškiai pasimatė atidarymo metu, gegužės 16 d. rytą. Atidarymo sesijai pirmininkavo dr. To-mas Remeikis, rengimo komiteto pirmininkas. Suvažiavimą sveikino dr. Vytautas Vardys, programos komiteto pirmininkas, ir dr. Rimvydas Šilbajoris, AABS prezidentas. Kiek teko nugirsti, atidaryme negalėjo dalyvauti, nors buvo žadėjęs, universiteto kancleris Warren B. Cheston, kuris savo vieton atsiuntė atstovą.
Skaityti daugiau...
 
J. AUGUSTAITYTĖ - VAIČIŪNIENĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Zuzana Juškevičienė   
Vasario 28 Chicagoje amžinai užmerkė akis rašytoja, skautų veikėja, mokytoja, tautinių šokių atgaivintoja, nepailstama tautos dvasios kėlėja Juzė Augustaitytė - Vaičiūnienė.

Gimusi 1895 liepos 28 Suvalkijos lygumose, Vilkaviškio valsčiuje, Mažučių kaime, a.a. J. Vaičiūnienė jau iš jaunų dienų pamilo savo tėviškę. Alksnės upeliūkštis, beržynėliai, jovaruose ir alksniuose paskendusi šešiasdešimties hektarų ūkio sodyba, — aplinka, kurioje brendo velionės pažiūros į tautą, į žmones, į gyvenimą.

Didžiojo karo metu, 1914 m., pasitraukė į Rusiją, iš kurios grįžo jau bepradedanti poetė. Ketveri pasitraukimo iš tėvynės metai dar daugiau padidino savo krašto ir savo žmonių ilgesį.

Savo tarnybą - karjerą Vaičiūnienė pradėjo Kaune, neilgai ten šilus, buvo paskirta į Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją mokytoja. 1919-1938 metų tarpas Marijampolėje įmy-nė Vaičiūnienės gyveniman neišdildomas pėdas.
Kūno kultūra ir lietuvių kalba — tai du pagrindiniai jos dėstomi dalykai. Lietuvių kalbą stengėsi gryninti, kad kuo mažiau svetimybių joje liktų. Ieškojo tikrų lietuviškų žodžių, kuriais būtų galima skolinius pakeisti. Savo mokiniams stengėsi kelti savos kalbos grožį, neretai lygindama su kitomis kalbomis.
Skaityti daugiau...
 
DR. ANTANAS VASYS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė S. Suž.   
Netekome istoriko, kuris rūpinosi ateitimi

Philadelphijoje birželio 18 mirė dr. Antanas Vasys (Vasiliauskas), istorikas paleografas, buvęs Kauno, Vilniaus ir Fordhamo universitetų profesorius, penkiolika metų vadovavęs Fordhamo universiteto lituanistikos kursam; kad "lietuviškas jaunimas pamiltų ir pasisavintų savo tautos kultūrą". Šiais žodžiais jis išreiškė susirūpinimą ne tuo, kas yra sugulę archyve, bet kas išlaiko tautinę gyvybę ateičiai. Jis taip suprato savo tremties uždavinį ir jį uoliai vykdė.

Velionis buvo kilęs iš pietvakarių Sūduvos, Vižainio trikampio, kuriame susiduria Lietuva, Prūsija ir Lenkija. Lenkai, užėmę 1919-20 Vižainio valsčių, tebelaiko jį savo valdžioje. Antanas Vasys, gimęs 1902 sausio 15, kai Vižainio nuo Lietuvos dar jokia siena neskyrė, liko ir toliau suaugęs su nepriklausoma Lietuva. Jis mokėsi Marijampolės ir Vilkaviškio gimnazijose ir Seinų kunigų seminarijoje (1922-25), atkeltoje į Gižus prie Vilkaviškio. Istoriją studijavo Humanitarinių mokslų fakultete Kaune 1925-30 ir Istorijos tyrimo institute Vienoje 1932-35. Čia jis savo specialybe buvo pasirinkęs pagalbinius istorijos mokslus (paleografija, diplomatika). Vienos universitetas 1935 suteikė jam daktaro laipsnį už disertaciją "Vytauto Didžiojo diplomatika". Savo šioje studijoje, vėliau atspausdintoje žurnale "Senovė" (Nr. 2 ir 4, 1936-38), apibūdino formaliniu atžvilgiu kai kuriuos Vytauto Didžiojo kanceliarijos išleistus dokumentus. Tai buvo pirmas lietuvio istoriko pa-leografinis darbas. Grįžęs iš Vienos, paleografiją, kitus pagalbinius istorijos mokslus ir kai kuriuos epizodinius istorijos kursus dėstė Vytauto Didžiojo universitete Kaune 1936-40, būdamas vyresniu asistentu, ir Vilniaus universitete 1940-43, pakeltas į docentus. Iš Lietuvos pasitraukė nuo bolševikų invazijos 1944 su didžiąja bėglių mase. Gyvendamas tremtinių stovykloje Augsburge, ten buvo lietuvių gimnazijos direktorius (1946-49) ir skaitė paskaitas Baltų universitete Pinneberge. Jungtinėse Amerikos Valstybėse pradžioje dėstė rusų kalbą Syracuse universitete (1950-53), vėliau Fordhamo universitete New Yorke (1954-72).
Skaityti daugiau...
 
DAR ŠIS TAS APIE PR. GERMANTĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pr. Skardžias   
I. Malėnas (Malinauskas) š. m. Aidų VI numeryje gana teisingai rašo apie švietimo tarėją Pr. Germantą, nes jis jį gerai pažino, drauge su juo prie vokiečių dirbdamas Švietimo valdyboje kaip Pradinių mokyklų departamento direktorius. Aš čia noriu pridėti savo vieną kitą pastabą prie jo charakteristikos.

Praną Meškauską, vėliau Germantą, pažinau nuo studentavimo laikų ir nuolat stebėjau jo vingiuotą, nepastovų kelią ligi pat mirties. Iš pradžios jis buvo linkęs į lietuvių kalbos mokslą ir tam reikalui buvo išvykęs į Leipcigą studijuoti. Bet čia prof. J. Gerulio patarimu jis savo disertacijai pasirinko ne kalbotyrinę, bet aprašomąją tautosakinę temą, ir vėliau dėl to buvo nepatenkintas ne tik pačiu J. Geruliu, bet ir savo pasirinkta disertacija. Sugrįžęs iš Leipcigo, jis turėjo didžių vilčių — tarėsi galėsiąs patekti į mūsų universitetą dirbti. Bet tuomet Humanitarinių mokslų fakultete nebuvo jam nei tinkamos vietos, nei reikiamo etato. Kurį laiką jis dar manė, kad jo siekimas vis dėlto kaip nors būsiąs įvykdytas. Vieną kartą jis man pareiškė, kad vyriausybė pakeisianti universiteto statutą, pagal kurį prezidentas galėsiąs net ir asistentus paskirt. Bet toks statutas nebuvo išleistas, ir jis nebeteko progos patekti į universitetą — nuėjo dirbti į saugumo departamentą. Čia. norėdamas geriau įsiteikti prezidentui, jis parašė savo kelionės j Užulėnį užrašus ir norėjo, kad juos išleistų Švietimo ministerija, bet tam negavo reikiamo pritarimo. Vėliau parašė kitą knygelę apie pasaulio politikos posūkius, bet irtai pasirodė neko vertas dalykas. Kiek anksčiau jis buvo parašęs Lietuvių kalbos sintaksę, kurią aš jam gerokai padėjau sutvarkyti, bet kaip vadovėlis ji neturėjo didesnio pasisekimo.
Skaityti daugiau...
 
Dailininkas Telesforas Valius PDF Spausdinti El. paštas
Dailininkas Telesforas Valius šią vasarą, liepos 10, sulaukė 60 metų amžiaus. Jo kūrybos apžvalginė paroda buvo surengta Ottawos universitete gegužės 12-18 vietinės LB apylinkės rūpesčiu. Parodą palankiai recenzavo du Ottawos dienraščiai. Mūsų žurnale platesnis A. Benelio pokalbis su T. Valiumi buvo išspausdintas 1970 rugsėjo numery.
 
KAI DĖSTYMĄ NUSTELBIA |ŽANGA IR EPILOGAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Titas Alga   
Draugo" romanų paskutinį konkursą laimėjo Birutės Pūkelevičiūtės romanas Naujųjų metų istorija (išleido Lietuviškos Knygos Klubas, Chicagoj, 1974, 182 psl.

Kolorado kalnų miestelyje žiemos šventes leidžia būrelis mūsų tautiečių. Kurortinio viešbučio balkone plepasi dvi tipiškos poniutės iš čika-gietiško Marąuette Parko: kaimietiškos kilmės, kadaise Vokietijoje lituanistiką studijavusios, bet šiandien jau archeologiją bebaigiančio sūnaus motina daktarienė Stefanija Morkūnienė ir dar Kaune baletą pradėjusi, o čia Amerikoje ilgokai profesionalioje grupėje šokusi draudimo agento žmona Vilė Gedvilienė. Jų pašnekesyje užgriebiama viskas, nuo graikų mitologijos iki lietuviškų delikatesų; cituojama ir Gertrūda Stein, ir Palangoje vasarojęs žydelis, bet daugiausia kalba sukasi apie jiedviem nuo seno perdaug gerai žinomus dalykus . . .
Skaityti daugiau...
 
J. GLIAUDOS NOVELĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vladas Šaltmiras   
Produktyvusis Jurgis Gliaudą, daugiausia besireiškiantis romanais, paskelbė ir smulkiosios prozos knygą Taikos rytas (išleido Nida Londone, 1972, 229 psl.) — novelių rinkinį, Gliaudą žino, kas yra novelė. Jo gerosios novelės parašytos klasikiniu principu, jei sutiktume, kad novelės apogėjumi būtų Maupassant'o kū riniai. Gliaudos fabula yra kompaktinė, — lakoniška ekspozicija, dramatiniu turiniu ir aiškiu sprendimu. Jis nenukrypsta ir nenutolsta nuo pagrindinės idėjos. Ne tik nenutolsta, bet ir puikiai išmano apie pasakojimo ritmą. Kaip gero dailininko, jo brūkšniavimas yra užtikrintas ir ryškus. Jis kiek primena O. Kokosch-ką, kurio paveikslai pradžioje pasirodo truputį murzini, bet tuoj pastebi, kaip drąsiai, ritmingai ir užtikrintai jis klosto dažus, trauko nervingas linijas per drobę ir, nežiūrint viso impulsyvumo, į savo paveikslus neįtapo nieko atsitiktinio. Šitaip norėtųsi pasisakyti ir apie vykusias Gliau-dos noveles. Nerasime pas Gliaudą "psichologijos", kurios recenzentai kartais ieško literatūriniame kūrinyje. Grožinė literatūra su psichologija neturi nieko bendro, nebent aprašinėtų pačią psichologiją. Ne atsitiktinai (ir ne iš kuklumo) tvirtino Dostojevskis nesąs psichologu.
Skaityti daugiau...
 
O. MIKAILAITĖS PASAKOS VAIKAMS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Mirga G.   
Šias metais pasirodė Pupučio pasauliukas, Onos' Mikailaitės pasakų rinkinys nuo trijų iki aštuonerių metų vaikams. Piešiniai — pačios autorės. Išleido Nekaltai Pradėtosios Marijos seserys, Putnam, Conn. 1974. Didelio formato, 95 psl.
Kiekvienas lietuviukas turėtų susipažinti su peliuko Pupučio nuotykiais: jie juokingi, užintriguojantys ir tuo pačiu pamokomi.

Puputis įkrenta į rašalinę, grįžta išsigandęs namo ir bando įtikinti Mamą, kad tai jis — Puputis. Vaikai juokiasi. Vėl — Pupučio uodega sutinusi, skauda. O Puputis skundžiasi Mamai, kad tai sloga. Vaikams tai labai juokinga. Puputis susipažįsta su margais rudens lapais ir džiaugiasi, kad gal ir jis rudenį paraudonuos. Šitokie Pupučio išvedžiojimai verčia vaikus juoktis. Jie jaučia, kad jų draugas kaip ir jie — dar daug iš Mamos gali išmokti. Tačiau tuo pačiu mato, kad jie patys už tą draugą gudresni. Ir tai yra smagu.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA. Pogrindžio leidinys. Nr. 1, 2, 3. 4. 5, 6, 7; 1972-1973. Chicago 1974. Išleido L.K. Religinės Šalpos Rėmėjai, finansavo prel. J.A. Karalius. 336 psl., minkštais viršeliais kaina $2.50, kietais — $3.50. Užsisakyti adresas: L.K. Religinės Šalpos Rėmėjų Vyr. VAldyba, 6825 So. Talman Ave., Chicago, 111. 60629.

Jurgis Gimbutas ir Juozas V. Danys: STEPONAS KOLUPAILA. Akademinės Skautijos LEidykla, Chicago 1974. 461 psl.. kaina 12 dol.

Vincentas Liulevičius (red.): LIETUVIŲ TAUTOS IR VALSTYBĖS ISTORIJA. Primoji dalis. Vadovėlis lituanistinių mokyklų IX skyriui arba V klasei. JAV LB Švietimo Taryba, Chicago 1974. 200 psl.. kaina 5 dol.
Pranas Naujokaitis: LIETUVIŲ LITERATŪROS ISTORIJA. I tomas (nuo Mažvydo iki Maironio). JAV LB Kultūros Fondas, Brooklyn, N.Y., 1973 (iš tiesų 1974), 606 psl., kaina 10 dol.

Anatolijus Kairys: KARŪNA. Iš Mindaugo epochos trilogija — poema. Leidykla Dialogas, Chicago 1974. 318 psl., kaina S6.50.

Vytautas Bagdanavičius: INDIJOS RELIGINĖ IŠMINTIS. Upanišadų studijos. Atspaudas iš "Draugo" 1969.XII.1 — 1970.1.27. 44 puslapiai po tris skiltis, be to. pridėta turinys ir dab Vų bei vardų rodyklė.
Kazimieras Barauskas: PRISIKĖLIMO ŽMONĖS. Chicago 1974. 223 psl., kaina 4 dol.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai