Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1963 m. 4 balandis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Dr. V. Mar. — Komunizmo kova su religija Lietuvoje ....................................... 137
B. Rutkūnas — Vaisiai, Liejas saulė, Gėlių taika, Nostalgija,žalia (eil.) ......... 145
K.  Mockus — Augštesnioji mokykla JAV  .......................................................... 146
Č.  Obcarskas — Nakties pakrantėj, Sniegas (eil.)  ............................................. 151
J. Tininis — Mumija  ................................................................................................. 152
A.    Baltaragis — Numaironintas Maironis  ......................................................... 157

KŪRYBOS   PASAULY
LITERATŪRA
L. A. — Literatūrinių premijų metai  ..................................................................... 170
B.    Ciplijauskaitė — šiandieninėje ispanų prozoje .......................................... 171

KNYGOS IR ŽURNALAI
D. S. - S — Be gimto medžio (Vladas šlaitas) ....................................................... 137
Pr. Naujokaitis — Veidu prie žemės (K. Grigaitytės beletristikos knyga) ..... 174
J.   Puzinas — Vertingas leidinys apie gen. Vladą Nagių-Nagevičių .............. 174
A. G. Giedraitis — Pasisakymai apie elementorių  ............................................. 175

MOKSLAS
Dr. V. Gidžiūnas, O.F.M. — Lietuvių Katalikų Mokslo Aka-
demija Lietuvoje ir išeivijoje ................................................................................... 176


MENAS
S. Goštautas — Viktoras Petravičius ...................................................................... 177
J. Žilevičius — Muzikos pedagogas Juozas Bertulis  .......................................... 178
P. B. — Bostono spauda apie Iz. Vasiliūno smuiko koncertą  .......................... 179

RELIGINIS GYVENIMAS
P. Varnaitis — Kai kurios pastabos ryšium su Vatikano
antruoju Bažnyčios susirinkimu  ........................................................................... 179

Vysk. V. Brizgys — Lietuviam reikšminga proga ............................................... 182

VISUOMENINIS GYVENIMAS
J. Tininis — Saulėčiausio krašto lietuviai metraštyje ......................................... 182
Antrasis Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimas  ............................................ 183
500 dol. už kemedijinio žanro veikalą ................................................................... 183
Skaitytojai rašo ..........................................................................................................  183
Įvykiai .......................................................................................................................... 184

Skaityti daugiau...
 
KOMUNIZMO KOVA SU RELIGIJA LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. V. MAR   

Įžanga

Markso pasakymas, kad religija yra liaudies opuimas, apsprendžia visą komunizmo santykį su religija. Be to, komunizmas, stovėdamas ant materializmo pagrindų, niekad negali sutikti, kad šalia jo būtų kokia nors dvasinio gyvenimo pasaulėžiūra. Todėl kova su Dievu, su religija, su Bažnyčia yra vienas svarbiausių ir esminių komunizmo pažymių.

Komunizmui religija yra neteisinga ir atsiekusi kapitalistinės santvarkos priekaba, liekana. Ideologinėje plotmėje religija esąs kvailas aiškinimas gamtos jėgų ir paslapčių. Juo labiau pažengiąs mokslas, tuo labiau blankstanti religija; juo labiau žmogus apsišvietęs, mokytas, tuo mažiau jis religingas. Ekonominėje srityje religija, pagal komunizmo sampratą, yra troškimas tikrovės, kurios siekia išnaudojamieji, silpnieji, pavergti stipresniųjų ir išnaudotojų. Kitaip tariant, kiekvienas žmogus norįs būti laimingas ant šios žemės. Bet dėl neteisingos ekonominės Santvarkos didesnė žmonių dalis neturinti šios žemės gėrybių ir netenkanti net vilties kada nors jų įsigyti. Tada savo beviltiškoje padėtyje imogus ima svajoti apie laimę bent po mirties. šią tų nelaimingųjų nuotaiką sistemingai išnaudoja turtingieji, kurie, siekdami išlaikyti ir padauginti savo turtus vargšų sąskaita, nukreipia pastarųjų dėmesį nuo šios žemės problemų ir moką vargšus, kad jie laimę ir teisybę surasią pomirtiniame gyvenime. Dėl to komunizmas kovojąs su religija "mokslo ir socialinio teisingumo" vardu.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė BENEDIKTAS RUTKŪNAS   
                                                                                               
Vytautas  Ignas    Jieškojimas

Motto: Raudoni veidužiai, kaip obuolužiai.           
 Liaudies daina
                                                                                     

1. VAISIAI

Tėvo sodai vaisių raudonskruosčių sklidini -   
Mes pasaulyje abu — vienui vieni.

Tu tik man, tik man tegyveni
tyliame ūksmingo namo židiny.

Mus pagirdo vaisiai, sultymų pilni;
mūsų meilėj šventadienėj mes — jauni, jauni.

Mes pasaulio skausmo, nerimo ugny
bėgam, bėgame į laimę tekini —

tokie skaistūs, tokie alkūs, dyvini —..—

Laime, laime, kas tu? — Ar miražas?
Kur tu gyveni?

Tėvo sodai, žali tėvo sodai vaisių
auksaburnių kupini.
Mes pasaulyje abu — visi — vienui vieni.
Skaityti daugiau...
 
AUGŠTESNIOJI MOKYKLA JAV PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. MOCKUS   
Kas yra augštesnioji mokykla?

Norint atsakyti į šį klausimą, reikia nustatyti, kada baigiasi pradžios arba elementarinė mokykla. Esame įpratę augštesniąją mokyklą JAV vadinti high school ir manyti, kad high school sudaro 9-12 mokslo metų mokiniai, o pirmųjų aštuonių metų mokiniai nuo pirmo ligi aštunto skyriaus yra pradinės mokyklos mokiniai. Tačiau per pastaruosius dešimtmečius šiame krašte vyksta plati mokyklų sistemos reorganizacija. Šalia tradicinės pradinės mokyklos išaugo vadinamoji junior high school, kuri apima mokinius nuo septintųjų mokslo metų. Daug kur tos junior high school administraciniu požiūriu sujungiamos su normalia high school. Tokiu būdu mokiniai skaitosi baigę pradinį mokslą per šešerius metus, o nuo septintųjų jau laikomi augštesniosios mokyklos mokiniais. Jie turi į-prastines mokyklos baigimo iškilmes, baigdami šešis skyrius, o nuo septintųjų mokslo metų pradeda darbą augštesnei mokyklai taikomais metodais bei programa.
Skaityti daugiau...
 
ELEGIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ČESLOVAS OBCARSKAS   
NAKTIES PAKRANTĖJ

Aštrios uolos. Paukščiai laukiniai
šiurpiai klykia nykiam pajūry.
Tamsios vilnys. Užklojo mėlynę
rūko rankos išblyškę. Širdy

Šalto sielvarto bangos. Ir burės
šnara vėjuj apleistos liūdnai. . .
Jau naktis. Ir pakrantėj, ir uoste
užgeso visi švyturiai —

Vien tik jūra gili, paslaptinga,
ūžia nerimu. Juodi laivai
pro salynus praplaukia — ir sminga
į širdį laukiniai žuvėdrų šauksmai.

Tamsios uolos. Paliko pakrantėj
mano sielvartas . . . Ūžia nakty
juodos bangos. Pakyla ir krenta
paukščių klyksmas į jūros vilnis.
Skaityti daugiau...
 
MUMIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. TININIS   
Apie keturiasdešimt penktuosius savo amžiaus metus Aloyzas Vintartas pradėjo skaityti vien tik tas knygas, kuriose buvo nagrinėjamas senovės Egipto menas.
Sekmadieniais jis lankė Egipto iškasenų skyrių miesto muziejuje ir stebėjosi tūkstančių metų senumo skulptūromis, vaizduojančiomis faraonus, dievus, raštininkus ir dvasiškius. Didžiausią nuostabą jam čia kėlė mumijos, gulinčios hieroglifais išrašytuose sarkofaguose. Tikriausiai jis būtų atidavęs išbalzamuoti ir savo žmoną, mirusią prieš pusmetį, jeigu šiandien dar tebebūtų taip kultūringai laidojami žmonės.

Aloyzas Vintartas, sutikęs draugą ar kokį pažįstamą, nesusilaikydavo nepapasakojęs apie sfinksą, Cheopso piramides, saulės dievą Osirį ir jo nuostabiąją žmoną Isidę, kurią skulptoriai visuomet vaizdavo su mėnuliu tarp karvės ragų ant galvos. Toks Vintarto elgesys užtarnavo jam egiptomano vardą.
Skaityti daugiau...
 
NUMAIRONINTAS MAIRONIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. BALTARAGIS   
JO SOVIETINIO TRAKTAVIMO RAIDA

Maironis yra vienas iš tų mūsų literatūros klasikų, su kuriais sovietiniam kritikui ir, apskritai, režimui, ypač sunku susidoroti. Jo kūryba ir tautinis vaidmuo taip įaugę į lietuvių kultūrą ir istoriją, kad ir prie geriausių norų Maironio patyliukais neapeisi, lengva ranka nenurašysi: jau vien jo vardas tautoje perdaug gyvas ir reikšmingas, dažnai ne be simbolinės reikšmės. Tyla šiuo atveju būtų menka byla. Tad susidoroti — vienaip ar kitaip — reikia. Jeigu Maironis būtų, pavyzdžiui, Jakštas, jo traktavimas sovietiniam kritikui būtų gana lengvas uždavinys.1 Tačiau Maironis — ne Jakštas. Todėl tenka jį dėti ant sovietinių kultūrinio palikimo svarstyklių ir, pasitelkus partinę dialektiką, sverti atsargiai ir apsukriai, atseikėti tai, kas atmestina, ir nustatyti savišką svorį bei interpretaciją tam, kas priimtina bei toleruotina. Žodžiu, nurodyti, kuo "Maironis vertingas šiandien, tarybinei visuomenei".2

I
Pradžioje pravartu trumpai pažvelgti, kaip Maironis buvo aptariamas ir vertinamas tam tikros marksistinės kritikos pačioje Lietuvoje ir lietuvių komunistų Sovietų Sąjungoje dar prieš pirmąjį bolševikmetį.
Skaityti daugiau...
 
LITERATŪRINIŲ PREMIJŲ METAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. A.   
šie keli paskutiniai metai liks garsūs gausiomis literatūrinėmis premijomis, čia sustosime tik prie pačių vėliausiųjų — Lietuvių Rašytojų Draugijos (500 dol.), "Draugo" (1,000 dol.) ir Maironio metų (1,000 dol.) premijų.

LRD 1962 m. premiją laimėjo dr. Jonas Grinius už dramą "Gulbės giesmė". Premijos įteikimo iškilmės buvo Los Angeles mieste šiemet vasario 10 d. (mecenatai — kun. J. Kučingis, B. Bugdinas, K. Gailiūnas, J. Ramanauskas, B. Strazdienė, aukoję po 100 dol.). "Draugo" premija paskirta Vaciui Kavaliūnui už romaną "Kalnų giesmė".

Mecenatas — J. Tumosa. Maironio metų poezijos premija suteikta Kotrynai Grigaitytei -Graudienei už eilių rinkinį "Rudens sapnai". Visi premijuotieji, išskyrus gal Vincą Kavaliūną, skaitančiai visuomenei gerai pažįstami. Ir V. Kavaliūnas jau yra reiškęsis mūsų spaudoje, bet su didesniu literatūriniu veikalu lig šiol nepasirodęs. "Kalnų giesmė" yra pirmas jo žymesnis kūrinys.
Skaityti daugiau...
 
ŠIANDIENINĖJE ISPANŲ PROZOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė B. Ciplijauskaitė   
Pažvelgus į paskutiniųjų dviejų dešimtmečių bėgyje Ispanijoje pasirodžiusią prozą, beveik norisi priimti 1925 m. Ortega y Gasset išreikštą rūpestį, kad romanas aiškiai suka dekadencijos link. Jau ir vadinamosios 1898 m. generacijos atstovai: Miguel de Unamuno, Pio Ba-roja, Azorin paliko skaitytojui kiekvienas labai savitą romano žanro supratimą (vienas iš originaliausių: Unamuno "Niebla" (Ūkanos) net į lietuvių kalbą buvo išverstas). Tačiau Jų romanus dar tikrai galima meno kūriniais pavadinti. Kiek už juos visus jaunesnis Ramon Perez de Aya-la sukuria visą eilę tikrai stiprių romanų: "Belarmino y Apolonio" "Tigre Juan" (Tigras Juan), "EI cu-randero de su honra" (Savo garbės keršytojas), sujungdamas puikų stilių su moderniu problemų pristatymu. Būdamas geras teatro kritikas, Jis įpina nemažai estetinės teorijos į savo romanus, tačiau jų nepaverčia jokiu doktrinos šaltiniu, įrodydamas, kad įmanoma sujungti teoriją su praktika.
Skaityti daugiau...
 
BE GIMTO MEDŽIO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė D. S-S   

Prancūzų rašytoja Colette vienoje savo knygoje pastebėjo, jog yra labai svarbu žmogui keistis. Svarbu yra ir stebėti keitimąsi kito žmogaus kūryboje.

Pernai, gruodžio mėnesį, po trejų metų laukimo pasirodė naujas Vlado Šlaito eilėraščių rinkinys "Be gimto medžio".
Šiuose 23 eilėraščiuose sutinkame jį vėl kaip poetą — mąstytoją:
"Gyvenu neskubėdamas:
šimtas metų yra tolygus vasaros
dienai.
šimtą metų galėčiau stovėti
vienoje vietoje
ir stovėt nepabostų:
vis žiūrėčiau, kaip saulė teka ir saulė leidžiasi
užmiršimo pasaulin.
Skaityti daugiau...
 
VEIDU PRIE ŽEMĖS K. Grigaitytės beletristikos knyga PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pr. Naujokaitis   
Kiekvienas kūrinys yra kūrėjo vidaus pasaulio išraiška, atspindinti visa tai, kas metų metais buvo brandinta, nešiota, gyventa. Dar daugiau — kūrinys atsineša dalį kūrėjo sielos. Tai kūrybos kūdikis, gimęs kančioje, jieškojime, viltyje ar praradimo tamsoje. Viešumon išleistas kūrinys jau nebėra kūrėjo nuosavybė pilna prasme, nes jis atiduotas visuomenei — ne tik grožėtis, bet ir teisti... Bet kūrėjas niekados nelieka šalia savo kūrinio, ir neteisingas teismas priimamas kaip dūris į pačią kūrėjo širdį. . . O dar skaudžiau, kai kūrėjo balso visai nenorima išgirsti, kai naujas kūrinys ignoruojamas, kai apie jį tylima, lyg jo visai nebūtų.

Šie bendriniai žodžiai sakomi šiuo lietuviškai knygai tragišku momentu, kai iš vienos pusės organizuojamos premijos, o iš kitos — numojama į kiekvieną naują kūrinį su abuoju bendriniu teigimu: "Et. tos lietuviškos knygos ... jos visos vienodos." Knyga vis mažiau ir mažiau beperkama... O dolerių juk užtektų!
Skaityti daugiau...
 
VERTINGAS LEIDINYS APIE GEN. VLADĄ NAGIŲ-NAGEVIČIŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Puzinas   
Neseniai lietuviškų knygų lentyna padidėjo nauju vertingu ir patrauklios išvaizdos leidiniu, štai jo metrika: Generolo gydytojo Vlado Nagiaus Nagevičiaus gyvenimo ir darbų apžvalga. Redagavo d-ras B. Matulionis 1962. Leidėja Veronika Nage-vičienė, redaktorius d-ras Balys Matulionis, kalbos patarėjas Antanas Giedraitis, viršelį ir vinjetes piešė dail. Vytautas Raulinaitis, monogramą piešė VI. Stančikaitė Abraitienė, spausdino Immaculata Press, Put-nam, Connecticut, kaina 6 dol. Knyga turi 374 psl. ir 66 nuotraukas. Duota trumputė biografijos santrauka ir angliškai (psl. 13-16). Tai gen. VI. Nagiaus artimųjų, ilgamečių bendradarbių ir bičiulių sutelktinis darbas, kuriuo norima įamžinti būsimoms kartoms plačiašakę gen. Nagiaus veiklą lietuviškajame gyvenime.
Skaityti daugiau...
 
PASISAKYMAI APIE ELEMENTORIŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. G. Giedraitis   
Gal ir smagu tokiam žmogui, kuris puikiai apie save galvoja. Eina toks per pasaulį galvą užlaužęs, plačiai pasišvytuodamas, į viską ir visus iš augšto žiūrėdamas. Kas jam šitie ir anie!
Tokia mintis pasisiūlė man, paskaičius Igno Malėno atsakymą j mano pastabas dėl jo elementoriaus E.

Ko gi dabar prabilo elementoriaus autorius? Atrodo, lyg būtų išėjės apšaukti mane neišmanančiu. Pa-posmikavęs apie tai, koks turėtų būti objektyvus recenzentas, o aš toks nesąs, Ignas Malėnas rašo (Aidai, Nr. 9, 1962): "žinoma, čia gali būti kaltas ir recenzento neišmanymas, ar stačiai neapdairumas, kas kartais pasitaiko, kai recenzuoja ma ne savo specialybės knyga. Toks įspūdis  man  peršasi  paskaičius  A. G. Giedraičio manojo Ė vertinimą".
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Kotryna Grigaitytė: RUDENS SAPNAI. Premijuotas poezijos rinkinys. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas, Chicago, 1963 m. 80 p. Kaina $2.00.
Zenonas Ivinskis: LIETUVOS VALSTYBINGUMO IŠPLĖTIMAS SLAVŲ ERDVĖJE. Atspaudas iš Tautos Praeities, T. I, kn. 4. Chicago, 1962 m. 501-520 p.
Titas Narbutas: MARIJOS ŠVENTOVES AMERIKOJE. Išleido Immaculata, Putnam, Conn., 1962 m. 211 p. Kaina $2.50.
K. Pr. Vaseris: PADANGIŲ KELIAI. Išleido kun. Pr. Vaseris, Melbourne, 1962 m. 74 p. Kaina 14 Sil.
Petras Sagatas: PLAUK, MANO LAIVELI. Eilėraščiai. Išleista autoriaus lėšomis. 1962 m. 111 p.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJA LIETUVOJE IR IŠEIVJJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. V. Gidžiūnas, O.F.M.   

Vos šiek tiek susikristalizavus nepriklausomam Lietuvos gyvenimui, tuoj kilo mintis įkurti Lietuvių Katalikų Mokslo Akademiją (LKMA). Ji jau 1922 m. rugp. 12 d. Kaune oficialiai buvo įregistruota, nors steigiamasis susirinkimas įvyko tik spalio 22 d. šiame susirinkime iš iniciatorių buvo išrinkta pirmoji LKMA valdyba: pirmininku — vysk. J. Skvireckas, vicepirmininkais — prof. Pr. Dovydaitis ir prof. St. Šalkauskis, sekretorium — kun. dr. M. Reinys, iždininku — adv. L. Noreika, knygininku — dr. A. Sennas. Nuo 1926 iki 1938 m., atseit iki mirties, akademijai vadovavo prel. Ad. Jakš-tas-Dambrauskas. Po jo pirmininkavo prof. St. Šalkauskis, iki 1940 m. bolševikai uždarė akademiją.

Anuomet LKMA siekė apjungti lietuvius katalikus mokslininkus, sudaryti palankesnes sąlygas moksliniam darbui, paruošti didesnį katalikų mokslininkų prieauglį, kelti tautoje mokslinį lygį krikščioniškos kultūros šviesoje. Iš tikro, akademija Lietuvoje atliko didelį darbą tiek katalikų mokslininkų jėgų sutelkime, tiek jaunųjų moksliniame paruošime. Jos veikla aiškiausiai reiškėsi suvažiavimuose ir studijose. Akademijos veiklą labai pakėlė vysk. Pr. Bučio iš Amerikos Katalikų Federacijos gauta $42,500 pašalpa,  kurios dėka per 18 metų ji galėjo duoti ištisą eilę stipendijų siekiantiems augštojo mokslo studentams.
Skaityti daugiau...
 
VIKTORAS PETRAVIČIUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Stasys Goštautas   

žmogaus talentas yra neribotas. Jis nepaiso nei laiko, nei amžiaus, nei paties asmens. Jis yra tironas, reikalaująs aukos ir verčias žmogų kentėti savos kūrybos kančią, žmogus negali šitam pasipriešinti. Jis tiktai gali savo talentą paversti niekais.

Talentas reikalauja įtampos ir darbo. Darbo, darbo, darbo. Dailininkui neužtenka būti tapytoju, neužtenka pažinti teoriją ir praktiką, šių dienų menas, daugiau negu kitas, reikalauja plataus bendro humanitarinio išsilavinimo. Abstraktui viso to reikia dar daugiau, negu realizmui. Jau nepakanka tapyboj jieškot idėjos, jausmo, motyvo. Šiandien tapyba įieško tapybos pačia giliausia to žodžio prasme. Tai nereiškia l'art pour l'art pakartojimo, šiandien būti originaliu yra sunkiau, negu bet kada. Užtat originalume glūdi ir apsčiai šablono. Jis dėvi tuos pačius rūbus ir pretenduoja į tuos pačius postus. Yra sunku susigaudyti. Ir dar sunkiau to reikalauti iš žiūrovų.
Kūrybai nėra ribų. Ji išaušta, kaip gražus rytas, nežinia nei kaip, nei kodėl. Bet jis aušta, yra, ir jis mus pradžiugina.
Skaityti daugiau...
 
MUZIKOS PEDAGOGAS JUOZAS BERTULIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Žilevičius   
Juozas Bertulis š. m. sausio 1 d. sulaukė 70 metų amžiaus, šia proga pateikiame iš jo pedagoginės veiklos žinių. Muzikos srity pradėjo mokytojauti 1910 m. Jis tuo laiku Žagarėje su choru vakarėlyje pasirodė pirmą kartą scenoje. Kai 1916 m. buvo Tryškių pradžios mokyklos vedėju, šalia kitų dalykų mokė ir dainavimo. Nuo to laiko visą savo gyvenimą pašventė jaunimui, mokydamas muzikos meno. Paskutiniais laikais jį randame dirbantį Čikagoje su įvairiais lituanistiniais sambūriais, ansambliais ar duodant privačias pamokas.
1917 metais tose pat pareigose kaip Tryškiuose jau dirbo Jurbarke.

Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, jis muziką ir dainavimą dėstė (1918 -1919 m.) Šiaulių gimnazijoje. Stojo savanoriu Lietuvos kariuomenėn, Anykščių vid. mokykloje protarpiais mokytojavo. 1921-24 m. mokytojavo Ukmergės gimnazijoje ir greta dėstė muziką lenkų gimnazijoje, žydų vid. mokykloje ir pradžios mokyklos mokytojams vasariniuose kursuose muziką ir choro praktiką.
Skaityti daugiau...
 
BOSTONO SPAUDA APIE IZ. VASYLIŪNO SMUIKO KONCERTĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. B.   
Smuikininkas Izidorius Vasyliūnas vasario keturioliktą Jordan Hall Bostone davė savo koncertą, kurio programoje buvo Mozarto, Brahmso ir J. Gruodžio sonatos. Prie pianino  talkino Vytenis Vasyliūnas. Rytojaus dieną "Christian Science Monitor", rašydamas apie koncertą, pažymėjo, kad "Izidorius Vasyliūnas . . . yra gabus specialistas, su plačios apimties nuotaikomis". Recenzentas William Saunders nurodė, kad Mozarto sonatos andante dalyje Vasyliūno smuikas "dainavo sodriu, skaidriu tonu". Brahmso sonatoje Vasyliūnas, kaip rašo Monitor, "grojo su pagavimu ir mostu, subtiliai atskleisdamas Brahmso melancholiškos introspekcijos nuotaikas". Juozo Gruodžio sonatos pateikimas, anot Monitor recenzento, buvo kerintis.
Skaityti daugiau...
 
KAI KURIOS PASTABOS RYŠIUM SU VATIKANO ANTRUOJU BAŽNYČIOS SUSIRINKIMU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. P. Varnaitis   

Pasaulio spauda daug dėmesio kreipė ir kreipia Bažnyčios susirinkimui. Reikia tik džiaugtis. Gaila, kad nevisada spaudos pranešimai yra teisingi. Yra paskleista visa eilė žinių, padaryta prielaidų ir išvadų, kurios neturi pagrindo. Iš kitos pusės būtų buvę pageidautina, kad užuot kreipę tiek dėmesio į kai kuriuos palyginti nedidelės reikšmės klausimus, žurnalistai būtų giliau pažvelgę į eilę tikrai reikšmingų faktų, susijusių su Bažnyčios susirinkimu.

1.
Spaudos dėmesį labiausiai patraukė tariamieji nesutarimai tarp susirinkimo Tėvų, grupinis pasidalinimas ir panašiai. Šiuo klausimu tikrai perdaug kalbėta ir daugiausia neteisybės pasakyta. Pravartu yra šį klausimą teisingai nušviesti.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIAM REIKŠMINGA PROGA PDF Spausdinti El. paštas
Yra didelių darbų, kuriuos padaryti pasitaiko tik viena trumpo laiko proga. Ta proga nepasinaudojus — daugiau ji niekad nesugrįš.
Tokia vienkartinė ir trumpo laiko proga yra dabar Amerikos lietuviams. Mums duota proga įamžinti lietuvių vardą Amerikos sostinėje Vašingtone, visos Amerikos globėjos — Nekaltai Pradėtos Švč. Marijos šventovėje.

šventovės administracija, kurią sudaro visų Amerikos vyskupų išrinkta kelių kardinolų ir vyskupų taryba, lietuviams parodė ypatingą pasitikėjimą ir duoda pirmenybę prieš eilę kitų prašančių tos progos — leisdama įrengti lietuvių paminklinę koplyčią pačioje šventovės širdyje— viršutinės bažnyčios viduryje dešinėje pusėje.
Skaityti daugiau...
 
SAULĖČIAUSIO KRAŠTO LIETUVIAI METRAŠTYJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Tininis   

Australijoje gyvena apie dešimt tūkstančių lietuvių. Daugiausia jie susispietę didžiuosiuose miestuose: Sidnėjuje, Melburne, Adelaidėje, Bris-banėje, Perte. Tik ką išėjęs iš spaudos 'Australijos lietuvių metraštis" yra lyg koks veidrodis, kuriame taip ryškiai atsispindi ten įsikūrusių mūsų tautiečių gyvenimas. Jame atvaizduota saulėčiausio pasauly žemyno lietuvių kultūrinė ir materialinė veikla: organizacijos, spauda, literatūra, menas, klubai, muzika, teatras, chorai, skautija, religinis gyvenimas, ekonominės įstaigos ir kt.

šį nepaprastai gražų, didelio formato (8x12) ir beveik trijų šimtų puslapių metraštį suredagavo keturi asmenys: žurnalistas J. Veteikis, poetas JA. Jūragis, kun. P. Butkus ir dailininkas V. Ratas. Veteikis suredagavo pirmuosius aštuonis lankus, o likusius dešimt lankų — Jūragis, kuris taip pat suredagavo ir visą literatūrinį metraščio skyrių. Religinio gyvenimo skyrių redagavo kun. Butkus, o meno — grafikas Ratas. Daugiausia darbo į metraščio redagavymą įdėjo poetas Jūragis.
Skaityti daugiau...
 
ANTRASIS PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS SEIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Seimas įvyks 1963 m. rugpjūčio 29 — rugsėjo 1 dienomis Toronte, Kanadoje.
I, Organizacinė ir studijinė dalis
1.    Atstovų ir svečių registracija.
2.    Seimo atidarymas.
Į 8. Prezidiumo ir komisijų sudarymus.
4.    Seimo statuto priėmimas.
5.    Sveikinimai.
B. PLB valdybos pranešimas.
Skaityti daugiau...
 
$500 UŽ KOMEDIJINIO ŽANRO VEIKALĄ PDF Spausdinti El. paštas
Scenos Darbuotojų Sąjunga Čikagoj skelbia dramos veikalui parašyti konkursą šiomis sąlygomis:
1.    $500 skiriama už geriausiai pa-
rašytą komedijinio žanro veikalą.
2.    Tematikos pasirinkimas laisvas.
3.    Veikalas turi būti sukurtas 2-3 vai. vaidinimui ir įmanomas pastatyti  išeivijos  meniniams  vienetams.
Skaityti daugiau...
 
SKAITYTOJAI RAŠO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. Jonikas   
Aprašydamas JAV ir Kanados antrąjį Kultūros Kongresą, L. A. š. m. "Aidų" Nr. 2 (p. 78) tarp kitko pažymi, kad kongreso "Uždaromajame posėdyje gautos ir dvi žymios aukos
—    dr. E. Lenkauskas Ohio Liet. Gydytojų dr-gijos vardu Kultūros Fondui įteikė 1000 dol. ir dr. J. Dau-paras A. Mažiulio veikalui "Lietuviškoji Krikščionybė' taip pat 1000 dol."

Tai dera patikslinti ta prasme, kad anos gydytojų draugijos 1000 dol. buvo skirta specialiam reikalui —    leisti Vc. Biržiškos Aleksandry-nui", (kuris KF leidžiamas, eina Lituanistikos Instituto veikalu), o dr. Dauparas tik įteikė ten pasižadėjimą skirti 1000 dol. Mažiulio veikalui baigti, bet pinigai bus sumokėti per Lituanistikos Institutą, autoriui paprašius. Šis patikslinimas reikšmingas ir ta prasme, kad jis parodo ir anų sumų aukotojų intencijas, šiame kongrese išreikštas.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
*    Dailininkui prof. Adomui Galdikui šiemet sueina 70 m. amžiaus. Gimė jis 1893 m. spalio 18 d. Girši-nų kaime, Mosėdžio valsčiuje, Kretingos apskrity. Sukakties proga ruošiama jo apžvalginė paroda Čiurlionio Galerijoje Čikagoje. Taip pat ir kituose miestuose bus suruoštos jo darbų parodos. Pirmoji atidaroma Filadelfijoje — gegužės 4 d.
*    Amerikos Lietuvių Katalikų Religinis kongresas, turėjęs įvykti New Yorke 1964 m. vasarą, nukeliamas neribotam laikui. Nauja kongreso data siejama su Marijos Nekalto Prasidėjimo šventovės Vašingtone šventinimu. Ten lietuvių katalikų lėšomis bus įrengta viena koplyčia mūsų tautai priminti.
*    New Yorke veikia organizacija, vadinama "Rytų ir vidurio Europos kilimo amerikiečių konferencija", kuriai vadovauja prel. Jonas Balkūnas. Balandžio 8 d. turėjo ji aštuntą metinį susirinkimą. Organizacija apima 15 milijonų amerikiečių narių. Priimtos rezoliucijos — prašyti Amerikos vyriausybę, kad nuolat pasisakytų už apsisprendimo teisių pavergtom tautom; kad imtųsi iniciatyvos tirti sovietinį kolonializmą vidurio ir rytų Europoje per specialų tam reikalui J. Tautų kolonializmo komitetą. Pasisakyta taip pat prieš sovietų didelį muitą maisto ir drabužių siuntiniams anapus geležinės uždangos Prašyta vyriausybę sustiprinti radijo transliacijas vidurio ir rytų Europos tautoms, nepripažinti rytų bei vidurio Europoje status quo; reikalauti, kad mainų programa su Sovietais ar sovietų valdomais kraštais būtų   tvarkoma   lygybės   pagrindu.
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI ir RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI
A. J. Rygelis, Monroe, Conn.; J. Kubilius, A. Pargauskas, Chicago, III. kun. Jonas švagždys, Brockton, Mass.; Juozas Jusys, Worcester, Mass.; Pr. Averka, So Boston, Mass.; kun. VI. Karalevičius, dr. St. Petrauskas, kun. J. Pragulbickas, Elizabeth, N.J.; dr. A. Baltrukėnas, Akron, Ohio; Charles P. Baltrukonis, kun. J.J. čepukaitis, Philadelphia, Pa.; Rom. Veitas, Pittsburgh, Pa.; Rimantas Jurkus, Montreal, Que.; dr. J. Sungaila, Toronto, Ont., Canada; Vincas Baronas, Caracas, Venezuela.
 
"AIDŲ" RĖMĖJAI
G. Baltrušaitis, Santa Ana, Calif.; J. Bandziulis, Los Angeles, Calif. Jonas Butkus, Bridgeport, Conn.; G. Budrytė, St. Daržinskis, A. Arvidas, J. Pakalka, Chicago, III.; kun. B. Dagilis, Detroit, Mich.; V. Rastonis, Providence, R.I.; J. Skučas, Montreal, Que., Canada.
 
Leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos  nariai     —     Leonardas Andriekus, O.F.M.,   Juozas Girnius,   Alfonsas  Nyka - Niliūnas
Menininė   priežiūra   —   Telesforas Valius
Leidžia   —   Tėvai Pranciškonai
Administracijos   adresas  —   Aidai, 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko   adresas  —   Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D. C.
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai